INSA apklausoje AfD surinko 19 proc. ir vienu procentiniu punktu aplenkė CDU bei Kairiųjų partiją
Partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pirmą kartą užėmė pirmąją vietą Berlyno žemės parlamento rinkimų apklausoje. INSA tyrimo duomenimis, už AfD balsuotų 19 proc. apklaustų sostinės gyventojų.
Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir Kairiųjų partija surinktų po 18 proc. balsų. Žalieji sulauktų 16 proc., o Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) – 13 proc. rinkėjų palaikymo.
Laisvoji demokratų partija (FDP) ir Sahros Wagenknecht sąjunga (BSW) gautų po 4 proc. balsų, todėl neperžengtų 5 proc. rinkimų slenksčio. Kitoms partijoms kartu tektų 8 proc. balsų.
Apklausą naujienų portalo „Nius“ užsakymu atliko viešosios nuomonės tyrimų institutas INSA. Liepos 14–21 dienomis internetu apklausta 1 000 balsavimo teisę turinčių Berlyno gyventojų.
Vieno procentinio punkto AfD persvara neleidžia tvirtinti, kad partija tapo neabejotina rinkimų favorite
Nors AfD pirmą kartą formaliai atsidūrė apklausos lentelės viršuje, jos persvara prieš CDU ir Kairiųjų partiją siekia tik vieną procentinį punktą. Tyrimo statistinė paklaida sudaro apie 3,1 procentinio punkto.
Tai reiškia, kad 19 proc. surenkanti AfD, 18 proc. turinti CDU ir tiek pat gaunanti Kairiųjų partija statistiniu požiūriu varžosi labai apylygiai. Apklausos rezultatas patvirtina AfD sustiprėjimą Berlyne, tačiau neįrodo, kad partija šiuo metu turi patikimą persvarą prieš konkurentes.
Dar svarbiau tai, kad skirtingų sociologinių tyrimų rezultatai gerokai skiriasi. Liepos 16 dieną paskelbtoje „Infratest dimap“ apklausoje AfD buvo tik ketvirta. Pagal šį tyrimą Kairiųjų partija būtų surinkusi 22 proc., CDU – 20 proc., Žalieji – 17 proc., AfD – 16 proc., o SPD – 12 proc. balsų. FDP ir BSW palaikymas siekė po 3 proc.
Tarp dviejų beveik tuo pačiu metu atliktų apklausų AfD rezultatas skiriasi trimis, o Kairiųjų partijos – keturiais procentiniais punktais. Tai rodo, kad Berlyno rinkėjų nuostatos tebėra nepastovios, o penkios didžiausios partijos dalijasi susiskaidžiusį elektoratą.
Iki Berlyno parlamento rinkimų likus mažiau negu dviem mėnesiams beveik pusė rinkėjų dar nėra galutinai apsisprendę
Naujas Berlyno žemės parlamentas bus renkamas 2026 metų rugsėjo 20 dieną. Tą pačią dieną vyks ir dvylikos miesto rajonų atstovybių rinkimai. „Infratest dimap“ tyrime tik 49 proc. apklaustųjų teigė jau tvirtai apsisprendę, už ką balsuos. Dar 28 proc. nurodė galintys pakeisti pasirinkimą, o 22 proc. buvo neapsisprendę arba nepateikė konkretaus atsakymo.
Todėl liepos mėnesio apklausas pirmiausia reikėtų vertinti kaip dabartinių nuotaikų nuotrauką, o ne galutinę rugsėjo rinkimų prognozę. Kampanijos įvykiai, kandidatų pasirodymai ir taktinis balsavimas gali pakeisti partijų išsidėstymą.
2026 metų rinkimuose pirmą kartą Berlyno žemės parlamentą galės rinkti ir 16–17 metų gyventojai. Balsavimo teisę turės apie 2,4 mln. Vokietijos pilietybę turinčių Berlyno gyventojų, kurie sostinėje bus registruoti ne trumpiau kaip tris mėnesius.
Kiekvienas rinkėjas gaus du balsus. Pirmuoju bus renkamas kandidatas vienoje iš 78 vienmandačių apygardų, o antruoju – partijos sąrašas. Būtent antrasis balsas turės didžiausią įtaką galutiniam vietų pasiskirstymui Berlyno deputatų rūmuose.
AfD per trejus metus Berlyne sustiprėjo beveik dešimčia procentinių punktų
Per pakartotinius 2023 metų Berlyno parlamento rinkimus AfD gavo 9,1 proc. balsų. Jeigu partija rugsėjį pasiektų INSA apklausoje rodomus 19 proc., jos rezultatas būtų daugiau negu dvigubai didesnis.
2023 metais rinkimus užtikrintai laimėjo CDU, surinkusi 28,2 proc. balsų. SPD ir Žalieji gavo po 18,4 proc., tačiau socialdemokratai Žaliuosius aplenkė vos keliomis dešimtimis balsų. Po rinkimų CDU sudarė koaliciją su SPD, o Kai Wegneris tapo valdančiuoju Berlyno meru. Naujausioje INSA apklausoje abi miesto valdžią sudarančios partijos kartu surinktų tik 31 proc. balsų.
CDU palaikymas, palyginti su 2023 metų rinkimais, būtų sumažėjęs daugiau kaip dešimčia procentinių punktų. SPD rezultatas būtų maždaug penkiais punktais prastesnis. Dabartinė dviejų partijų koalicija tokiomis aplinkybėmis parlamentinės daugumos nebeturėtų.
Kairiųjų partija, 2023 metais gavusi 12,2 proc. balsų, pagal INSA apklausą pakiltų iki 18 proc. Didžiausius laimėjimus, palyginti su ankstesniais rinkimais, pasiektų AfD ir Kairiųjų partija, o didžiausius nuostolius patirtų CDU.
K. Wegnerio pasitraukimas iš rinkimų kampanijos pakeitė CDU vadovybę likus vos dešimčiai savaičių iki balsavimo
INSA apklausa atlikta jau po valdančiojo Berlyno mero K. Wegnerio sprendimo atsisakyti CDU pagrindinio kandidato vaidmens. Liepos 10 dieną jis paskelbė nebevesiąs partijos į rugsėjo rinkimus.
K. Wegnerio politinę padėtį susilpnino ginčas dėl jo veiksmų per didelį elektros tiekimo sutrikimą Berlyno pietvakariuose. Meras sulaukė kritikos dėl pateiktos informacijos apie bendravimą ir krizės valdymą pirmąją elektros tiekimo sutrikimo dieną.
CDU kandidatu į Berlyno vadovus tapo finansų ir kultūros senatorius Stefanas Eversas. Liepos 13–15 dienomis atliktame „Infratest dimap“ tyrime 77 proc. apklaustųjų K. Wegnerio pasitraukimą iš rinkimų kampanijos įvertino teigiamai. Tokios pat nuomonės laikėsi ir 76 proc. CDU rėmėjų.
Tame pačiame tyrime CDU palaikymas po kandidato pakeitimo padidėjo trimis procentiniais punktais ir pasiekė 20 proc. Vis dėlto INSA apklausoje, kurios duomenys rinkti ilgesnį laiką, CDU gavo 18 proc. ir vienu punktu atsiliko nuo AfD. S. Eversas pareiškė, kad CDU ir toliau atmeta bet kokį bendradarbiavimą su radikaliomis arba ekstremistinėmis partijomis. Jo teigimu, ši nuostata taikoma ir AfD.
Pirmoji vieta rinkimuose AfD savaime neatvertų kelio į Berlyno rotušę
Berlyno gyventojai tiesiogiai nerenka valdančiojo mero. Jį balsavimu išrenka naujai sudarytas Berlyno žemės parlamentas, todėl miesto valdžią lemia ne vien pirmąją vietą užėmusi partija, bet ir jos galimybės suburti parlamentinę daugumą.
CDU, SPD ir Žalieji yra atmetę koaliciją su AfD. Jeigu šios nuostatos nepasikeistų, net pirmąją vietą užėmusi AfD galėtų likti opozicijoje. Pagal INSA apklausos skaičius dabartinė CDU ir SPD koalicija surinktų 31 proc. balsų. Kairiųjų partijos, Žaliųjų ir SPD koalicija gautų 47 proc., tiek pat surinktų CDU, Žalieji ir SPD.
Kadangi FDP ir BSW pagal apklausą neperžengtų 5 proc. slenksčio, 47 proc. visų balsų galėtų suteikti gana aiškią daugumą parlamente. Tikslus mandatų skaičius priklausytų nuo galutinių rinkimų rezultatų, vienmandatėse apygardose laimėtų vietų ir kitoms partijoms atitekusių balsų.
Teoriškai galimos ir kitos trijų partijų kombinacijos. Tačiau derybas riboja ideologiniai skirtumai, ypač tarp CDU ir Kairiųjų partijos, taip pat pagrindinių partijų atsisakymas bendradarbiauti su AfD.
Berlyno apklausos rodo ne vien posūkį į dešinę, bet visos politinės sistemos susiskaidymą
AfD iškilimas į pirmąją INSA apklausos vietą yra politiškai reikšmingas, nes Berlynas ilgą laiką buvo laikomas viena stipriausių kairiųjų ir žaliųjų partijų teritorijų Vokietijoje. Vis dėlto 19 proc. rezultatas taip pat reiškia, kad daugiau kaip keturi penktadaliai apklaustųjų rinktųsi kitą partiją arba dar nebūtų apsisprendę.
Skirtingai nuo kai kurių rytinių Vokietijos žemių, Berlyne AfD neturi trisdešimties ar keturiasdešimties procentų palaikymo. Jos pirmoji vieta atsiranda todėl, kad rinkėjų balsai pasiskirsto tarp penkių panašaus dydžio partijų. Ryškūs išlieka skirtumai tarp rytinių ir vakarinių miesto rajonų. Ankstesnėje RBB apklausoje Rytų Berlyne AfD ir Kairiųjų partija turėjo po 22 proc. palaikymo, o Vakarų Berlyne po 20 proc. rinkėjų palaikė CDU ir Žaliuosius.
Tai atskleidžia ne vien įprastą kairės ir dešinės priešpriešą. Berlyno elektoratą skiria miesto dalys, socialinė padėtis, būsto kainos, migracijos klausimai, požiūris į transporto ir klimato politiką bei pasitikėjimas miesto administracija.
Rugsėjo 20 dienos rinkimai gali baigtis situacija, kai nė viena partija nepriartės net prie ketvirtadalio balsų. Tokiu atveju svarbiausia politinė kova prasidėtų jau po balsavimo – derantis dėl trijų partijų koalicijos ir kandidato, galinčio surinkti daugumą Berlyno žemės parlamente.
Šaltiniai
TVP World. (2026). Far-right AfD leads Berlin poll for first time as support widens nationally
https://tvpworld.com/94494741/germany-insa-poll-shows-afd-leading-berlin-election-race-for-first-time
Nius. (2026). Exklusive Umfrage: AfD jetzt auch in Berlin auf Platz 1
https://nius.de/politik/exklusive-umfrage-afd-jetzt-auch-in-berlin-auf-platz-1
WELT. (2026). Neue Umfrage: AfD ist in Berlin auf Platz eins
https://www.welt.de/regionales/berlin/article6a6224ded4d33e475a7b5ff4/neue-umfrage-afd-ist-in-berlin-auf-platz-eins.html
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia aktualią informaciją apie Berlyno politinę situaciją, todėl jis yra vertingas ir suprantamas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslius apklausos rezultatus ir aiškiai nurodo statistinę paklaidą, kas leidžia skaitytojams suprasti, kad partijos pozicijos yra labai artimos. Taip pat straipsnyje pabrėžiama, kad apklausos rezultatai gali keistis, todėl jis atitinka etikos normas.
Straipsnis apie Vokietijos politinę situaciją nėra aktualus Lietuvos auditorijai, nes jis nesusijęs su Lietuvos politika ar įvykiais. Be to, informacija apie apklausas ir partijas Vokietijoje gali būti per mažai reikšminga mūsų skaitytojams.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Berlyno politinę situaciją ir apklausų rezultatus, taip pat akcentuoja statistinės paklaidos svarbą, kas padeda skaitytojams geriau suprasti situaciją.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie apklausos rezultatus, pabrėžia statistinės paklaidos svarbą ir nekuria nepagrįsto nerimo dėl politinės situacijos. Tonas yra analitinis ir informatyvus, todėl jis yra emociškai subalansuotas.
