Jūrinio vėjo parko likimas paaiškės artimiausiais mėnesiais
Pirmojo Lietuvoje planuojamo komercinio jūrinio vėjo parko likimas turėtų paaiškėti per artimiausius mėnesius. Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad ministerija iš naujo vertina beveik 3 mlrd. eurų vertės projektą, nes pasikeitus rinkos situacijai būtina įsitikinti, ar jis vis dar atitinka šalies strateginius ir ekonominius interesus.
„Labai svarbu projektą įvertinti pasikeitusioje situacijoje: Lietuvoje atsirado ženkliai didesni gamybos pajėgumai, o vartojimas neauga taip sparčiai, kaip prognozuota. Būtent šiame kontekste šis vertinimas šiuo metu ir atliekamas. Kadangi laiko jau prarasta ir kad daugiau jo nebūtų prarasta, tikrai nematau pagrindo ilgai svarstyti. Sieksiu rasti sprendimus per maksimaliai trumpus terminus ir judėti į priekį viena ar kita kryptimi“, – interviu BNS sakė L. Savickas[1].
Anot ministro, svarbiausia nėra bet kokia kaina įgyvendinti projektą – jis turi būti ekonomiškai pagrįstas, prisidėti prie mažesnių elektros kainų vartotojams ir derėti su bendrais Lietuvos energetikos tikslais. Vienu iš galimų scenarijų išlieka projekto plėtra pasitelkiant valstybės pagalbos schemas, tačiau neatmetama galimybė, kad pasikeitus rinkos sąlygoms jis galėtų būti vystomas ir komerciniais pagrindais. Galutinė kryptis paaiškės ministerijai baigus vertinti „Ignitis grupės“ pateiktą analizę.
Energetikos ateitis – didesnis vartojimas ir naujos technologijos
Kalbėdamas apie ilgalaikę šalies energetikos kryptį, L. Savickas pažymėjo, kad Lietuva artėja prie etapo, kai elektros gamybos pajėgumai viršys vidaus vartojimą. Todėl, pasak jo, didžiausias dėmesys bus skiriamas ne tik tolesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai, bet ir efektyvesniam pagamintos elektros panaudojimui.
Tam svarbų vaidmenį atliks energijos kaupimo sistemos, elektros tinklų lankstumas, tarptautinių jungčių plėtra, elektromobilumo skatinimas ir naujų investuotojų pritraukimas, kurie padėtų didinti elektros vartojimą.
Ministras taip pat teigė, kad ministerija neatmeta galimybės ateityje Lietuvoje plėtoti mažuosius branduolinius reaktorius. Nors ši technologija dar tik žengia į komercinį etapą, ji vertinama kaip perspektyvi alternatyva, galinti sustiprinti šalies energetinį saugumą ir užtikrinti stabilesnę elektros gamybą ateityje.
Aplinkosauginis leidimas gautas, tačiau galutinio sprendimo dar laukia
Tuo tarpu dar birželio pabaigoje buvo pranešta apie reikšmingą postūmį „Curonian Nord“ jūrinio vėjo parko projekte – Aplinkos apsaugos agentūra pritarė projekto poveikio aplinkai vertinimui ir atvėrė kelią tolesniam leidimų gavimo procesui.
Planuojama, kad daugiau kaip 37 kilometrus nuo Lietuvos krantų iškilsiantis iki 700 MW galios jūrinio vėjo parkas kasmet galėtų pagaminti apie 3 TWh elektros energijos ir reikšmingai prisidėti prie šalies energetinės nepriklausomybės.
Vis dėlto, nepaisant šio proveržio, galutinė projekto ateitis vis dar nėra aiški. Projekto perspektyvas apsunkino išaugusios įrangos, statybų, logistikos ir finansavimo sąnaudos bei partnerės „Ocean Winds“ pasitraukimas, todėl prieš priimant galutinį investicinį sprendimą bus įvertinta, ar projektas išlieka ekonomiškai pagrįstas ir gali būti sėkmingai įgyvendintas.
