Premjeras: naujų mokesčių kol kas neplanuojama, tačiau garantijų visai kadencijai nėra
Naujų mokesčių artimiausiu metu gyventojams ir verslui Vyriausybė nežada, tačiau garantijų visai kadencijai taip pat nedalija. Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad sprendimus ateityje gali pakoreguoti geopolitiniai įvykiai ir pasaulio ekonomikos pokyčiai.
Anot premjero, šiuo metu Ministrų kabinetas nesvarsto nei naujų mokesčių įvedimo, nei jau galiojančių didinimo. Pasak jo, Vyriausybės tikslas – išlaikyti stabilią mokestinę aplinką tiek verslui, tiek gyventojams, tačiau ateities sprendimai priklausys nuo to, kaip klostysis ekonominė ir geopolitinė situacija[1].
„(Vyriausybės programoje – ELTA) nėra pasakyta, kad įvesime, nėra pasakyta, kad neįvesime (naujų mokesčių – ELTA) – greičiausiai tai gali būti traktuojama, kad gali būti tam tikras laisvumas arba galimybė spręsti, jeigu prireiks tai spręsti. Mano paties nuostata kaip Vyriausybės vadovo yra labai aiški – mes naujų mokesčių neplanuojame, neplanuojame žiūrėdami nei į verslą, pramonę, nei į fizinius asmenis ar namų ūkius“, – ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
M. Sinkevičius neskuba prognozuoti naujų mokesčių. Stop kadras
„Iškalti kaip šventam rašte“ – tokių pažadų premjeras nedalija
Premjeras pabrėžė, kad Lietuva nėra izoliuota nuo pasaulio ekonomikos procesų, todėl šalies finansams įtakos gali turėti tiek karo Ukrainoje eiga, tiek konfliktas Artimuosiuose Rytuose ar kiti pasauliniai iššūkiai. Dėl to, anot jo, kategoriškai pažadėti, jog mokesčių sistema per visą kadenciją nesikeis, būtų neatsakinga.
„Mes galime turėti neigiamos galimos geopolitinės situacijos, neigiamų galimų faktorių, kurių patys, kaip valstybė, nebūdami ekonominė sala, o įtakojami globalių rinkų, mūsų eksporto partnerių, galime pajausti, (…) daug ko negalime pajausti, suprognozuoti, (….) todėl iškalti kaip šventam rašte, kad tikrai nebus (mokesčių pakeitimų – ELTA), neišeina. Bet intencijų jokių, nei paslėptų nei kažkokių planų tikrai nėra“, – tikino premjeras.
Socialinius pažadus planuoja finansuoti be naujų mokesčių
Nepaisant atsargios pozicijos dėl galimų ateities scenarijų, Vyriausybė neatsisako programoje numatytų socialinių tikslų. Tarp prioritetų – didesnė parama šeimoms, gimstamumo skatinimas ir platesnės šeimos politikos priemonės.
Pasak M. Sinkevičiaus, šių įsipareigojimų finansavimui pirmiausia bus pasitelkiamas ekonomikos augimas ir didesnis vidaus vartojimas, kurį, tikimasi, paskatins pensijų reformos pokyčiai. Nors bendrojo vidaus produkto augimo prognozės kiek sumažėjo, premjeras pabrėžė, kad Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja augimo perspektyvą.
Papildomų lėšų taip pat ketinama ieškoti peržiūrint valstybės biudžeto prioritetus ir efektyviau naudojant turimus finansinius išteklius, o ne didinant mokesčių naštą.
Tokią poziciją palaiko ir finansų ministras Taurimas Valys. Pasak jo, nors valdantieji planuoja daugiau investuoti į šeimų gerovę, naujų mokestinių pakeitimų šiems planams finansuoti šiuo metu nesvarstoma.
Primenama, kad reikšminga mokesčių reforma jau įsigaliojo šių metų pradžioje. Jos metu buvo pakeisti gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto ir pelno mokesčiai, taip pat įvesti nauji mokesčiai, tarp jų – vadinamasis cukraus mokestis bei papildomo sveikatos draudimo apmokestinimas.
Vyriausybės prioritetas – gyventojų pajamos, šeimos ir gynyba
Tuo tarpu Seime pristatydamas XXI Vyriausybės programą, M. Sinkevičius didžiausia grėsme Lietuvai įvardijo ne išorės pavojus, o augantį visuomenės susiskaldymą. Anot jo, politinė priešprieša silpnina valstybės atsparumą, todėl naujosios Vyriausybės tikslas – stiprinti ne tik šalies gynybą, bet ir socialinį saugumą.
Premjeras pabrėžė, kad valstybės stiprybę lemia gyventojų pasitikėjimas institucijomis, todėl bus siekiama mažinti atskirtį, didinti gyventojų pajamas, spręsti demografines problemas ir gerinti sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumą.
Tarp svarbiausių Vyriausybės prioritetų numatyta didesnė parama šeimoms – planuojama pertvarkyti vaiko išmokų sistemą, plėsti darželių tinklą, įvesti nemokamą maitinimą pradinių klasių mokiniams ir skirti daugiau lėšų pirmajam būstui. Taip pat žadama spartinti pensijų augimą, peržiūrėti viešojo sektoriaus atlyginimus, skatinti investicijas į aukštos pridėtinės vertės darbo vietas bei imtis priemonių gyventojų perkamajai galiai didinti.
Sveikatos apsaugos srityje numatoma mažinti pacientų eiles ir stiprinti regionų gydymo įstaigas, o krašto apsaugoje prioritetu išlieka oro gynybos stiprinimas, apsauga nuo bepiločių orlaivių ir Baltijos gynybos linijos plėtra.
