Prieš sprendimą Nausėda tariasi su švietimo bendruomene
Ar dešimtokams ir toliau nereikės surinkti minimalaus įvertinimo Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP), paaiškės jau netrukus. Prieš apsispręsdamas, ar pasirašyti Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, ar jas vetuoti, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį rengia susitikimą su švietimo bendruomenės atstovais.
Prezidentūra pabrėžia, kad šalies vadovas siekia tiesiogiai išgirsti tiek pataisų šalininkų, tiek kritikų argumentus[1].
„Suprasdamas, kad klausimas labai atsakingas, liečia vaikų, mokyklų, pagaliau visos Lietuvos ateitį, šalies vadovas nori tiesiogiai išklausyti abiejų pusių argumentus, išsiaiškinti, kokios būtų vieno ar kito sprendimo trumpalaikės ir ilgalaikės pasekmės“, – BNS nurodė Prezidentūra.
Į diskusiją pakviesti mokyklų vadovai, mokytojai, švietimo ekspertai, savivaldybių, aukštųjų mokyklų ir kitų švietimo organizacijų atstovai. Būtent po šio susitikimo prezidentas spręs, ar pritarti Seimo priimtoms pataisoms, ar pasinaudoti veto teise.
Kas keičiasi atsisakius minimalaus įvertinimo?
Dar 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2026 metų rugsėjo dešimtokai, norintys tęsti mokslus vienuoliktoje klasėje, Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime turėjo surinkti bent ketvertą. Iš pradžių ši tvarka turėjo įsigalioti dar 2024 metais, tačiau jos įvedimas buvo atidėtas dvejiems metams.
Vis dėlto praėjusią savaitę parlamentas nusprendė šio reikalavimo atsisakyti. Tai reiškia, kad ir toliau galios dabar taikoma tvarka – pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir dalyvavus PUPP, tačiau jo rezultatai neturės įtakos mokinio galimybėms pereiti į aukštesnę klasę.
Šiuo metu dešimtokų pasiekimai tikrinami iš lietuvių kalbos ir matematikos, o tautinių mažumų mokyklose – ir iš gimtosios kalbos bei literatūros. PUPP išlieka privalomas visiems mokiniams, tačiau jo rezultatai ir toliau bus informacinio pobūdžio – jie nelems, ar mokinys galės tęsti mokslus aukštesnėje klasėje.
Sprendimas suskaldė nuomones
Seimo sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų. Į prezidentą kreipėsi 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos, ragindamos vetuoti priimtas pataisas. Jų teigimu, minimalaus pasiekimų slenksčio atsisakymas gali susilpninti mokinių motyvaciją ir turėti neigiamos įtakos ugdymo kokybei.
Tuo metu Prezidentūros vyriausioji patarėja Jūratė Litvinaitė dar prieš balsavimą Seime ragino ne naikinti minimalaus įvertinimo reikalavimą, o dar kartą atidėti jo įsigaliojimą. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai konservatoriai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Liutauras Kazlavickas.
Kitokios nuomonės laikosi švietimo ministrė Raminta Popovienė. Pasak jos, vieno patikrinimo rezultatas neturėtų tapti nuosprendžiu šešiolikmečio ateičiai. Ministrė pabrėžia, kad profesinės mokyklos pasirinkimas turėtų būti sąmoningas jauno žmogaus sprendimas, o ne priverstinė alternatyva dėl neišlaikyto PUPP. Galutinis sprendimas, ar Seimo priimtos pataisos įsigalios, dabar priklauso prezidentui G. Nausėdai.
