Seime – ginčas dėl apkaltos pradžios
Ar Remigijus Žemaitaitis neteks Seimo nario mandato? Po Apeliacinio teismo sprendimo parlamente įsiplieskė diskusijos, ar apkaltos procedūrą pradėti nedelsiant, ar vis dėlto laukti galutinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) verdikto.
Nors Seimo statutas numato, kad gavus įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį parlamentas turi pradėti apkaltos procesą, politikų vertinimai išsiskiria. Vieni įsitikinę, kad Apeliacinio teismo sprendimas jau yra pakankamas pagrindas imtis veiksmų, kiti mano, jog pirmiausia reikėtų sulaukti galutinio kasacinės instancijos sprendimo, kad vėliau nekiltų teisinių ar finansinių pasekmių[1].
Ar apkaltą pradėti jau dabar?
Dalis parlamentarų laikosi pozicijos, kad delsimui pagrindo nėra. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas pabrėžia, jog pagal Seimo statutą, gavus įsiteisėjusį Apeliacinio teismo nuosprendį, Seimo vadovybė turėtų informuoti parlamentą ir inicijuoti apkaltos procedūrą.
„Seimo statutas aiškiai sako, kad gavęs tokį sprendimą Seimo pirmininkas arba vicepirmininkas informuoja Seimą ir yra pradedama apkaltos procedūra“, – BNS sakė parlamentaras.
Anot jo, jei Seimo vadovybė nesiimtų iniciatyvos, nutarimo projektą dėl apkaltos proceso galėtų registruoti ir patys Seimo nariai.
Panašios pozicijos laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė. Jos teigimu, nemaža dalis teisininkų sutinka, kad apkaltos procesui pradėti pakanka būtent Apeliacinio teismo sprendimo, todėl delsimas nebūtų pagrįstas.
„Aš pritariu tai teisininkų nuomonei ir nuosekliai laikausi šitos pozicijos, kuri sako, kad apkaltą būtų galima daryti iš karto po Apeliacinio teismo sprendimo, bet, matyt, Seime laukia diskusijos“, – sakė politikė.
Vis dėlto kita parlamentarų dalis ragina neskubėti. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas mano, kad logiškiausia būtų sulaukti LAT sprendimo.
„Manau, turime laikytis praėjusios kadencijos precedento, kai buvo palaukta Aukščiausiojo Teismo verdikto“, – BNS teigė politikas.
Pasak J. Sabatausko, jei kasacinis teismas panaikintų apkaltinamąjį nuosprendį arba nutrauktų bylą, jau įvykusi apkalta sukeltų rimtų problemų – būtų panaikintas parlamentaro mandatas, tektų organizuoti pirmalaikius rinkimus, o tai valstybei kainuotų šimtus tūkstančių eurų.
Skirtinga praktika ir nevienodos politikų pozicijos
Kol kas bendros nuomonės nėra nei tarp valdančiųjų, nei opozicijos. Tiek A. Širinskienė, tiek J. Sabatauskas pripažįsta, kad jų frakcijos dar nėra apsisprendusios, kokios pozicijos laikysis balsuojant dėl galimos apkaltos.
Didžiausia opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija taip pat dar tik derina savo veiksmų planą. Konservatoriai tikina artimiausiu metu nuspręsiantys, ar patys registruos nutarimo projektą dėl apkaltos, jei iniciatyvos nesiims Seimo vadovybė.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen laikosi griežtesnės pozicijos. Jos vertinimu, šiuo atveju kalbama ne apie politinį apsisprendimą, o apie Seimo statuto vykdymą, todėl apkaltos procedūra turėtų būti pradėta automatiškai.
Nevienodą požiūrį lemia ir ankstesnė Seimo praktika. Praėjusioje kadencijoje panašios situacijos buvo sprendžiamos skirtingai. Pavyzdžiui, Petro Gražulio byloje parlamentas nusprendė sulaukti galutinio LAT sprendimo, nors vėliau jis mandato neteko dėl priesaikos sulaužymo balsuojant už kitą Seimo narį. Tuo metu Vytauto Gapšio atveju apkaltos procedūra pradėta dar nepasibaigus kasaciniam procesui, tačiau slaptame balsavime neužteko balsų jo mandatui panaikinti.
Teismas padidino baudą ir priminė ankstesnę istoriją
Trečiadienį Lietuvos apeliacinis teismas pripažino R. Žemaitaitį kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto šiurkštaus menkinimo. Politikui skirta 10 tūkst. eurų bauda – dvigubai didesnė nei buvo paskirta pirmosios instancijos teismo.
Teismas konstatavo, kad socialiniame tinkle „Facebook“ skelbtais įrašais politikas kryptingai kurstė tautinę nesantaiką, kolektyviai kaltino žydų bendruomenę dėl istorinių įvykių, iškraipė istorinius faktus bei naudojo įžeidžiančius ir žmones žeminančius pasisakymus.
Tai jau ne pirmas kartas, kai dėl šių pasisakymų R. Žemaitaitis sulaukia teisinių pasekmių. Dar 2024 metais Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jis sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tuomet politikas pats atsisakė mandato dar prieš apkaltos procedūrą, kad galėtų dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose.
Po 2024 metų Seimo rinkimų R. Žemaitaitis sugrįžo į parlamentą, o jo vadovaujama „Nemuno aušra“ kurį laiką buvo valdančiosios koalicijos dalis. Vis dėlto vėliau partija iš koalicijos buvo pašalinta. Dabar Apeliacinio teismo sprendimas vėl iškėlė klausimą, ar šįkart R. Žemaitaičiui pavyks išsaugoti Seimo nario mandatą, ar parlamentas nuspręs pradėti apkaltos procedūrą dar nelaukdamas galutinio LAT verdikto.
