Ir toliau pienas superkamas vis pigiau
Lietuvos pieno gamintojams vasaros pradžia optimizmo neįkvėpė – nors supirkimo apimtys išliko stabilios, už parduotą žalią pieną mokama vis mažiau. Naujausi VĮ Žemės ūkio duomenų centro Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) duomenys rodo, kad birželį natūralaus žalio pieno supirkimo kaina ir toliau mažėjo, o per metus susitraukė beveik trečdaliu.
2026 m. birželį vidutinė natūralaus žalio pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 347,67 Eur už toną (be PVM), o tai yra 3,27 proc. mažiau nei gegužę[1].
Dar ryškesnis pokytis matomas vertinant metinę perspektyvą – palyginti su 2025 m. birželiu, pieno supirkimo kaina sumažėjo net 30,45 proc. Bazinių rodiklių pieno kaina tuo metu siekė 280,41 Eur už toną ir, palyginti su ankstesniu mėnesiu, beveik nepakito – sumažėjo vos 0,15 proc.
Stambieji ūkiai išlaiko pranašumą, o supirkimo apimtys išlieka stabilios
Kaip ir anksčiau, didžiausią naudą iš palankesnių supirkimo kainų gauna stambieji pieno ūkiai. Ūkiai, per mėnesį parduodantys ne mažiau kaip 40 tonų žalio pieno, birželį už toną vidutiniškai gavo 382,48 Eur (be PVM). Nors ir šiame segmente kaina, palyginti su geguže, sumažėjo 2,23 proc., stambūs ūkiai ir toliau dominuoja rinkoje – jų tiekiamas pienas sudarė 68,19 proc. viso birželį Lietuvoje supirkto natūralaus pieno.
Tuo tarpu bendras supirkto pieno kiekis išliko gana stabilus. Birželį Lietuvoje supirkta 125,14 tūkst. tonų pieno – 1,14 proc. daugiau nei gegužę, tačiau 0,45 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Išsami informacija apie vidutines žalio pieno supirkimo kainas pagal kiekvieną pieno supirkėją skelbiama VĮ Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainės skiltyje „Pieno rinka“.
Nepalankios klimato sąlygos – dar viena priežastis maisto kainų kilimui?
Ir, nors pieno supirkimo kainas šiuo metu daugiausia lemia rinkos situacija, vis didesnę įtaką žemės ūkiui daro ir klimato kaita. 2024-ieji buvo šilčiausi metai tiek Europoje, tiek Lietuvoje per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, o Europos Centrinio Banko vertinimu, karščio bangos jau prisideda prie spartesnio maisto produktų kainų augimo. Prognozuojama, kad ateityje ekstremalūs orai šį poveikį tik stiprins[2].
Europos Komisijos duomenimis, dėl nepalankių oro sąlygų 2024–2025 m. Europos Sąjungoje tikimasi mažesnio vyno, obuolių, persikų, nektarinų ir pomidorų derliaus. Klimato kaitai jautriausiais produktais laikomi vaisiai, daržovės, alyvuogių aliejus, vynuogės, grūdai ir pašarai, o jų brangimas neišvengiamai daro įtaką ir pieno bei mėsos sektoriams. Didėjančios gamybos sąnaudos ilgainiui gali atsispindėti tiek ūkininkų pajamose, tiek vartotojų mokamose kainose.
Kartu klimato kaita Baltijos šalims atveria ir naujų galimybių. Ilgėjantis vegetacijos sezonas leidžia plėsti kai kurių žemės ūkio kultūrų auginimą, tačiau tam būtinos investicijos į melioraciją, infrastruktūrą ir atsparesnius ūkininkavimo sprendimus.
