Paryžius ir Berlynas pirmą kartą taip aiškiai sutaria dėl griežtesnių prekybos apsaugos priemonių prieš Kiniją
Prancūzija ir Vokietija artėja prie bendros pozicijos dėl griežtesnės Europos Sąjungos prekybos politikos Kinijos atžvilgiu. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad dabartinis prekybos disbalansas tampa grėsme Europos pramonei ir darbo vietoms, todėl rudenį ketinama pateikti konkrečias apsaugos priemones. Šis suartėjimas svarbus todėl, kad iki šiol Paryžius dažniau ragino naudoti muitus ir kitus prekybos ribojimus, o Berlynas ilgą laiką laikėsi atsargesnės pozicijos dėl didelės Vokietijos pramonės priklausomybės nuo Kinijos rinkos.
Abiejų šalių lyderiai pabrėžia, kad nesiekia ekonominio atsiskyrimo nuo Kinijos. Jų tikslas – sumažinti situaciją, kai Europos įmonės susiduria su stipriai subsidijuojamų Kinijos gamintojų konkurencija, o pačios ES bendrovės Kinijos rinkoje susiduria su įvairiais apribojimais. F. Merzas taip pat atkreipė dėmesį į Kinijos valiutos kursą, teigdamas, kad silpnas juanis sustiprina Kinijos eksporto konkurencingumą ir daro spaudimą Europos gamintojams.
Prancūzijos ir Vokietijos finansų ministrai iki rugsėjo turėtų parengti konkrečius pasiūlymus. Tarp svarstomų variantų – greitesnis apsaugos priemonių taikymas sektoriams, kuriuos labiausiai veikia staigus importo augimas, ir galimybė plačiau naudoti ES prekybos apsaugos mechanizmus.
ES prekybos su Kinija deficitas 2025 metais pasiekė apie 360 mlrd. eurų ir toliau sparčiai didėja
Europos Sąjungos prekių prekybos deficitas su Kinija 2025 metais išaugo iki maždaug 360,6 mlrd. eurų. Tai buvo maždaug 15 proc. daugiau nei 2024 metais. Pagrindinė priežastis – augęs importas iš Kinijos ir kartu mažėjęs Europos eksportas į Kinijos rinką.
Tendencija tęsėsi ir 2026 metais. „Eurostat“ duomenimis, vien pirmąjį ketvirtį ES prekybos deficitas su Kinija išaugo iki maždaug 98 mlrd. eurų, palyginti su 65 mlrd. eurų tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Kinijos eksportas į Europą augo sparčiau nei Europos eksportas į Kiniją.
Kinijos eksporto augimą skatina silpna vidaus paklausa, dideli gamybos pajėgumai ir valstybės remiama pramonės politika. Todėl vis daugiau Kinijoje pagamintų automobilių, baterijų, mašinų, saulės energetikos įrangos ir kitų pramoninių produktų nukreipiama į užsienio rinkas. 2026 metų birželį Kinijos automobilių eksportas pirmą kartą per mėnesį viršijo milijoną vienetų, o bendras eksportas per metus išaugo 27 proc.
Vokietijos pozicijos pasikeitimą lemia vis didesnis spaudimas automobilių ir mašinų gamybos sektoriams
Vokietija ilgą laiką buvo viena atsargiausių ES valstybių, kai kalbama apie griežtesnes prekybos priemones Kinijai. Pagrindinė priežastis – didžiuliai Vokietijos automobilių, chemijos ir mašinų gamintojų interesai Kinijos rinkoje. Tokios bendrovės kaip „Volkswagen“, BMW ir „Mercedes-Benz“ dešimtmečius didelę dalį pelno gaudavo būtent Kinijoje.
Tačiau situacija greitai keičiasi. Kinijos automobilių gamintojai, ypač elektromobilių ir hibridų segmente, ne tik užėmė didelę dalį savo vidaus rinkos, bet vis aktyviau plečiasi Europoje. Tuo pat metu Vokietijos automobilių gamintojai Kinijoje praranda rinkos dalį. Šis procesas tiesiogiai prisideda prie Vokietijos prekybos balanso blogėjimo.
Dar 2025 metais buvo prognozuojama, kad Vokietijos prekybos deficitas su Kinija gali pasiekti rekordinį 87 mlrd. eurų lygį. Tai tapo svarbiu politiniu signalu Berlynui, nes tradicinė strategija – eksportuoti aukštos pridėtinės vertės pramonines prekes į Kiniją ir importuoti pigesnius vartojimo produktus – pradėjo byrėti.
Kinijos eksportas Europoje vis labiau konkuruoja su sektoriais, kurie anksčiau buvo ES pramonės stiprybė
Didžiausia problema Europos ekonomikai nėra vien augantis prekybos deficitas. „Goldman Sachs“ analizė rodo, kad dar rimtesnį poveikį daro Europos įmonių prarandama pasaulinės rinkos dalis. Kinijos gamintojai stiprėja būtent tuose sektoriuose, kuriuose Europa tradiciškai turėjo konkurencinį pranašumą – mašinų gamyboje, automobiliuose, pramoninėje įrangoje ir technologiniuose komponentuose.
Nuo 2005 metų Europos dalis pasauliniame kapitalo prekių eksporte sumažėjo nuo maždaug 54 iki 43 proc., o Kinijos dalis per tą patį laikotarpį išaugo nuo 7 iki 24 proc. Tai rodo ne vien prekybos srautų pasikeitimą, bet ir struktūrinį pasaulio pramonės galios persiskirstymą.
Šis procesas ypač jautrus Vokietijai, kurios ekonominis modelis ilgą laiką rėmėsi dideliu pramonės eksportu. Jei Kinijos bendrovės pradeda konkuruoti ne tik pigesnėmis prekėmis, bet ir automobiliais, gamybos įranga, baterijomis bei aukštųjų technologijų produktais, spaudimas persikelia į pačią Europos ekonomikos šerdį.
ES jau taiko muitus Kinijos elektromobiliams, tačiau Prancūzija ir Vokietija nori platesnių priemonių
Europos Sąjunga 2024 metais įvedė papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, nustačiusi, kad jų gamintojai gauna didelę valstybės paramą, iškraipančią konkurenciją. Tačiau šios priemonės turėjo ribotą poveikį, nes nemaža dalis Kinijos gamintojų sparčiai persiorientavo į hibridinius automobilius, kuriems tokie pat muitai netaikomi.
2026 metais Prancūzija, Italija ir Ispanija jau ragino Europos Komisiją greičiau ir griežčiau naudoti prekybos apsaugos instrumentus. Dabar prie šios krypties labiau artėja ir Vokietija, todėl tikimybė, kad ES mastu bus priimtos griežtesnės priemonės, gerokai išaugo.
Galimi instrumentai apima antidempingo ir antisubsidijų muitus, importo apsaugos priemones, viešųjų pirkimų ribojimus bei didesnius reikalavimus užsienio bendrovėms dėl vietinės gamybos ir investicijų. Vis dėlto plačių JAV stiliaus tarifų ES kol kas vengia, nes Europa išlieka labai priklausoma nuo Kinijos retųjų žemių, baterijų medžiagų ir kitų kritinių žaliavų tiekimo.
Retųjų žemių priklausomybė riboja Europos galimybes pradėti plataus masto prekybos karą
Kinija kontroliuoja didelę dalį pasaulinio retųjų žemių perdirbimo ir magnetų gamybos, todėl turi svarbų ekonominio spaudimo svertą. 2025 metais Pekinas įvedė papildomus kai kurių retųjų žemių eksporto apribojimus, kurie palietė ir Europos įmones.
Šios žaliavos būtinos elektromobiliams, vėjo jėgainėms, elektronikai, gynybos pramonei ir daugeliui aukštųjų technologijų. Todėl pernelyg staigi prekybos konfrontacija su Kinija galėtų pakenkti pačiai Europos pramonei dar prieš suteikdama jai apsaugą nuo Kinijos importo.
Būtent todėl Paryžius ir Berlynas kalba ne apie visišką ekonominį atsiskyrimą, bet apie „rizikos mažinimą“. Europa siekia apsaugoti jautriausius sektorius, diversifikuoti tiekimo grandines ir kartu išlaikyti prekybos ryšius su antra pagal dydį pasaulio ekonomika.
Prancūzijos ir Vokietijos susitarimas gali tapti lūžio tašku visoje ES prekybos politikoje
Iki šiol viena pagrindinių kliūčių griežtesnei ES politikai Kinijos atžvilgiu buvo nesutarimas tarp dviejų didžiausių bloko ekonomikų. Prancūzija tradiciškai pasisakė už aktyvesnę valstybės intervenciją ir pramonės apsaugą, o Vokietija gynė atviresnę prekybą dėl savo eksporto interesų.
Dabar šis skirtumas mažėja. F. Merzo vyriausybė vis aiškiau pripažįsta, kad ankstesnis modelis, grindžiamas dideliu eksportu į Kiniją, nebėra toks naudingas Vokietijai. Tuo pat metu Kinijos gamintojai vis agresyviau konkuruoja pačioje Europos rinkoje.
Jeigu Paryžius ir Berlynas rugsėjį pateiks bendrą paketą, jis gali tapti pagrindu naujai ES strategijai Kinijos atžvilgiu. Tikėtina, kad Europa nesirinks plataus masto tarifų karo, tačiau gali gerokai dažniau taikyti sektorinius muitus, apsaugos priemones ir investicijų sąlygas. Tokiu atveju 2026 metai galėtų tapti lūžio tašku, kai ES prekybos politika nuo daugiausia atviros rinkos modelio pradėtų aiškiai judėti aktyvesnės pramonės apsaugos link.
Šaltiniai
RFI. (2026). France and Germany move to tackle EU’s growing trade deficit with China
https://www.rfi.fr/en/international/20260721-france-and-germany-move-to-tackle-eu-s-growing-trade-deficit-with-china
Financial Times. (2026). Paris and Berlin vow to align on tougher trade measures against China
https://www.ft.com/content/e8f185db-9b5c-4d0c-8e5e-e130483f151d
Reuters. (2026). EU leaders weigh tougher measures to combat China trade imbalance
https://www.reuters.com/world/china/eu-leaders-strive-unity-china-trade-imbalance-2026-06-18/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia aktualią informaciją apie Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimą sprendžiant prekybos problemas su Kinija, todėl jis vertas skaityti.
Straipsnis atitinka etikos normas, nes pateikia tikslią informaciją apie Prancūzijos ir Vokietijos pozicijas prekybos su Kinija klausimu, nešališkai analizuoja situaciją ir vengia dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja svarbią Europos Sąjungos prekybos politikos temą, kuri tiesiogiai veikia Lietuvos ekonomiką ir verslą. Be to, jis atspindi naujausias tendencijas tarptautinėje prekyboje, kurios gali turėti įtakos Lietuvos įmonėms.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Prancūzijos ir Vokietijos bendrą poziciją dėl prekybos politikos su Kinija, kas yra aktualu Europos ekonomikai. Jame analizuojamos prekybos problemos ir galimi sprendimai, todėl jis yra naudingas skaitytojams.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimą prekybos srityje, nesukeldamas nepagrįsto nerimo. Jame nėra emocinės manipuliacijos, o tonas yra informatyvus ir analitinis.
