Bankų skyriai sugrįžta? Įvardijo 10 savivaldybių, kuriose jie bus atidaryti

Suprasti akimirksniu

• Bankai jau pradėjo pasirengimą naujų skyrių atidarymui regionuose
• Bankų plėtrą stabdo darbuotojų paieška ir griežti reikalavimai patalpoms
• Kai kuriose savivaldybėse bus taikomi alternatyvūs aptarnavimo modeliai
• Ką apie tai manai tu?
• Šaltiniai

Bankai jau pradėjo pasirengimą naujų skyrių atidarymui regionuose

Komerciniai bankai iki kitų metų pirmojo ketvirčio planuoja atidaryti naujus fizinius klientų aptarnavimo skyrius dešimtyje Lietuvos savivaldybių, kuriose šiuo metu bankų padalinių nėra, o pirmieji jų veiklą turėtų pradėti dar iki šių metų pabaigos.

„Planas yra, kad iki šių metų pabaigos jau būtų atidaromi skyriai, o galutinai šis projektas turėtų būti pabaigtas iki kitų metų pirmojo ketvirčio“, – po susitikimo su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) žurnalistams sakė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas^[1].

Pasak V. Cibo, šiuo metu komerciniai bankai derasi su savivaldybėmis dėl patalpų, kuriose galėtų įsikurti nauji klientų aptarnavimo skyriai. Lietuvos bankas tikisi, kad susitarimai bus pasiekti artimiausiais mėnesiais, o rudenį kartu su bankais bus įvertinta, kaip vyksta pasirengimas ir bendradarbiavimas su savivaldybėmis.

Nauji bankų skyriai planuojami Pakruojo, Zarasų, Ignalinos, Trakų, Šakių, Pagėgių, Rietavo, Prienų rajono, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse. Dėl patalpų nuomos ar kitų naudojimo sąlygų spręs patys bankai ir savivaldybės. Lietuvos bankas pabrėžia, kad nebuvo kalbama apie galimybę savivaldybėms patalpas suteikti nemokamai.

Bankų plėtrą stabdo darbuotojų paieška ir griežti reikalavimai patalpoms

Anot V. Cibo, didžiausi iššūkiai įgyvendinant šį projektą – kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas ir tinkamų patalpų paieška. Bankams svarbu ne tik užtikrinti klientų aptarnavimą regionuose, bet ir rasti patalpas, atitinkančias visus saugumo bei veiklos reikalavimus.

„Vienas iš trikdžių yra darbuotojai, nes reikės aptarnauti klientus, reikės darbuotojus ten nuvežti ir patiems darbuotojams atvažiuoti. Antras iššūkis yra patalpos, nes bet kokios patalpos netinka, jos turi atitikti tam tikrus reikalavimus, įskaitant ir saugumą“, – sakė Lietuvos banko atstovas.

Kol kas dar nėra galutinai nuspręsta, kokiu grafiku dirbs naujieji padaliniai. Pasak V. Cibo, kiekvienoje savivaldybėje veiklos modelis bus pritaikytas pagal vietos poreikius – vienur gali veikti nuolatiniai bankų skyriai, kitur klientai bus aptarnaujami tik tam tikromis savaitės dienomis arba pagal išankstinę registraciją. Galutiniai sprendimai priklausys nuo gyventojų skaičiaus ir fizinių banko paslaugų poreikio.

Kai kuriose savivaldybėse bus taikomi alternatyvūs aptarnavimo modeliai

Neringos savivaldybė išlieka vienintele išimtimi. Lietuvos banko vertinimu, dėl nedidelio nuolatinių gyventojų skaičiaus ir ryškaus sezoniškumo atskiro banko skyriaus steigimas šiuo metu nėra tikslingas.

„Taip, vienintelė išimtis yra Neringos savivaldybėje, joje irgi nėra skyriaus, bet sutarėme, kad ji yra išskirtinė: joje yra labai mažai gyventojų, ji yra labai sezoniška. Sutarėme, kad ten didelio poreikio nėra ir kol kas apsiribojame dešimtimi savivaldybių“, – sakė V. Cibas.

Ten, kur nuolat veikiančių skyrių steigti nėra galimybių arba tai būtų ekonomiškai nepagrįsta, bankai galės taikyti alternatyvius sprendimus – steigti konsultacinius arba kintamo darbo laiko padalinius. Tokie aptarnavimo modeliai jau veikia Širvintų, Šalčininkų ir Varėnos rajonų savivaldybėse.

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu šalyje veikia 154 bankų skyriai ir alternatyvūs klientų aptarnavimo punktai 45 savivaldybėse. Įvertinus ir žiedines savivaldybes, fizinės bankų paslaugos yra prieinamos 49 iš 60 savivaldybių, o bent vieną klientų aptarnavimo vietą gali pasiekti apie 95 proc. Lietuvos gyventojų.