Kyšininkavimu įtariamam S. Skverneliui leista laikinai nusiimti elektroninę apykoję
Nors kyšininkavimu įtariamam Seimo nariui Sauliui Skverneliui ir toliau galioja kardomoji priemonė – elektroninė stebėjimo apykojė, tam tikromis aplinkybėmis jam buvo padaryta išimtis. Generalinė prokuratūra patvirtino, kad parlamentarui buvo leista trumpam nusiimti apykoję ir išvykti iš Lietuvos.
„Šiuo metu galime patvirtinti, kad išnagrinėjus nustatyta tvarka pateiktą prašymą dėl leidimo įtariamajam laikinai išvykti iš Lietuvos, prašymas buvo patenkintas įvertinus jame nurodytus argumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą“, – portalui „15min“ teigė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Paaiškėjo, kodėl buvo priimtas toks sprendimas
Informacija apie galimai be elektroninės apykojės pastebėtą S. Skvernelį paaiškėjo po to, kai portalas „15min“ sulaukė skaitytojo pranešimo apie Nicos oro uoste matytą vyrą, panašų į parlamentarą. Nors portalui nepavyko patvirtinti, kad tai iš tiesų buvo S. Skvernelis, kreipusis į Generalinę prokuratūrą paaiškėjo, jog leidimas laikinai nusiimti elektroninę apykoję buvo suteiktas.
Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės, S. Skverneliui taikoma kardomoji priemonė nebuvo nei panaikinta, nei sušvelninta. Ji pabrėžė, kad galiojant intensyviai priežiūrai įstatymai numato galimybę išimtiniais atvejais prokuroro leidimu trumpam nuimti elektroninį stebėjimo įrenginį, jei tam yra pagrįstos priežastys. Tokia tvarka taikoma individualiai įvertinus kiekvieną prašymą ir visas bylos aplinkybes.
Prokuratūra nurodė, kad šiuo atveju buvo išnagrinėtas įtariamojo prašymas laikinai išvykti iš Lietuvos. Sprendimas buvo priimtas įvertinus tiek prašyme nurodytus argumentus, tiek ikiteisminio tyrimo medžiagą. Kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis parlamentaras kreipėsi dėl leidimo ir kiek laiko jam buvo leista būti be apykojės, teisėsauga neatskleidė.
Su pačiu S. Skverneliu žurnalistams susisiekti nepavyko – jo mobilusis telefonas buvo išjungtas. Tuo metu prokuratūra pabrėžė, kad laikinas elektroninės apykojės nuėmimas nereiškia, jog politikui paskirta kardomoji priemonė nebegalioja – pasibaigus leistam laikotarpiui jis ir toliau privalo laikytis visų teismo nustatytų apribojimų.
Ekspremjerui taikoma intensyvi priežiūra
Elektroninė stebėjimo apykojė S. Skverneliui buvo paskirta vykstant didelės apimties korupcijos tyrimui dėl galimų pažeidimų Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Generalinės prokuratūros duomenimis, politikui taikoma intensyvi priežiūra, todėl jis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis teismo nustatytų apribojimų. Jei šios sąlygos būtų pažeistos, kardomoji priemonė galėtų būti pakeista griežtesne.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, S. Skvernelis įtariamas, kad eidamas Seimo pirmininko pareigas per kelis kartus galėjo priimti ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Tyrėjų vertinimu, šios lėšos galėjo būti perduotos kaip atlygis už politinį palankumą priimant sprendimus, susijusius su Valstybinės augalininkystės tarnybos veikla.
Pats politikas nesutinka su jam paskirta kardomąja priemone ir yra ją apskundęs teismui. Anksčiau jis teigė manantis, kad toks sprendimas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso tikslų ir gali daryti neteisėtą poveikį vykstančiam ikiteisminiam tyrimui.
Korupcijos byloje – keliolika įtariamųjų ir milijoninės sumos
Toje pačioje byloje įtarimai pareikšti ir buvusiai S. Skvernelio patarėjai Agnei Silickienei. Tyrimo duomenimis, ji galėjo priklausyti organizuotai nusikalstamai grupei, tarpininkauti perduodant kyšius bei dalyvauti neteisėtoje pinigų perdavimo schemoje. Jai taip pat paskirta intensyvi priežiūra ir elektroninės apykojės dėvėjimas.
Korupcijos tyrime figūruoja ir daugiau asmenų, tarp jų – buvęs Seimo narys Kazys Starkevičius bei keli buvę Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovai ir darbuotojai. Prokuratūros vertinimu, galima korupcinė schema galėjo apimti daugiau kaip 1,1 mln. eurų kyšių. Įtariama, kad iš įmonių, siekusių gauti fitosanitarinius sertifikatus, buvo sistemingai renkami neteisėti mokėjimai, kurie vėliau paskirstomi organizuotos grupės nariams ir su byla siejamiems politikams.
Tyrimo metu pareigūnai atliko daugiau kaip 100 kratų. Jų metu rasta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, apie 8 kilogramai aukso, dideli kiekiai kontrabandinių cigarečių bei alkoholio, taip pat narkotinių medžiagų ir sprogmenų.
Primenama, kad dar balandį Seimas panaikino S. Skvernelio teisinę neliečiamybę ir leido teisėsaugai tęsti baudžiamąjį procesą. Generalinės prokuratūros teigimu, surinkti duomenys leidžia įtarti, kad politikas per kelis kartus galėjo priimti ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų grynųjų pinigų, o perduodant juos, kaip įtariama, galėjo tarpininkauti jo tuometinė patarėja Agnė Silickienė. Pats S. Skvernelis visus jam pareikštus įtarimus neigia.
Rekomenduoju paskaityti. Esmė paprasta – kai visus pokalbius, nuotraukas, kontaktus ir prisijungimus laikom keliose masinėse programėlėse, tampam labai priklausomi nuo jų taisyklių.
„Chat Control“ diskusijos parodė, kad tai, kas šiandien atrodo kaip privatus susirašinėjimas, rytoj gali būti automatiškai tikrinama platformos sistemų. Net jei tikslas yra kova su nusikaltimais, tokia technologija sukuria riziką visų žmonių privatumui.
Nebūtina visiškai dingti iš interneto, bet verta bent jau nenaudoti vienos programėlės viskam, rinktis pilną šifravimą ir mažiau asmeninių duomenų atiduoti didžiosioms platformoms.
https://esmyn.lt/straipsniai/technologijos/skaitmenine-gerove/ar-imanoma-isnykti-is-interneto-penki-privatumo-lygiai?utm_source=clipboard&utm_medium=copy_link&utm_campaign=article_copy_link&utm_content=copy_link