Valstybiniuose miškuose pasodinti pirmieji ąžuolų senolių palikuonių bandomieji želdiniai
Lietuvos kraštovaizdį šimtmečius puošia įspūdingi ąžuolai senoliai – medžiai, tapę ne tik gamtos, bet ir kultūros paveldo simboliais. Šie medžiai mena istorinius įvykius, liudija šalies gamtinę raidą ir saugo vertingą genetinį paveldą.
Siekiant išsaugoti šį paveldą ateities kartoms, šį pavasarį Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose pasodinti pirmieji ąžuolų senolių palikuonių bandomieji želdiniai. Jie išauginti iš gilių, surinktų nuo vertingiausių Lietuvos ąžuolų.
Projektas susijęs su senųjų ąžuolų genetinės įvairovės išsaugojimu. Pasak VMU specialistų, tokie želdiniai ateityje sudarys sąlygas atrinkti klimato kaitai ir kitoms aplinkos sąlygoms atsparesnius medžius.
Senųjų ąžuolų gilių rinkimo iniciatyva kilo po ąžuolų inventorizacijos
Idėja rinkti giles nuo senųjų Lietuvos ąžuolų gimė vykdant Aplinkos ministerijos projektą. Jo metu visoje Lietuvoje buvo inventorizuota apie 350 ąžuolų.
VMU specialistai pastebėjo, kad 2024 metais paprastieji ąžuolai derėjo išskirtinai gerai. Įprastai ąžuolai gausiau dera kas 2–5 metus, tačiau 2024 m. gilių derlius buvo kelis kartus gausesnis nei įprastai.
Jeigu įprastais metais VMU surenka apie 10 tonų gilių, 2024 m. jų buvo surinkta apie 65 tonos. Matydami tokį gausų ąžuolų derėjimą, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai inicijavo gilių rinkimą nuo įspūdingiausių šalies ąžuolų.
Gilės buvo rinktos nuo garsiausių ir selekciškai vertingų Lietuvos ąžuolų
Iniciatyvos metu iš valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo buvo atrinkta 50 ąžuolų. Jie pasižymi didžiausia kamieno apimtimi 1,3 m aukštyje ir turi aiškiai išreikštą stiebą.
Daugiausia tai buvo miške augantys ąžuolai. Tarp atrinktųjų pateko ir žymiausi šalies gamtos paminklai: Stelmužės, Alkūnų, Glitiškių, Lūžgalių, Mingėlos, Tverečiaus bei Storasis Punios šilo ąžuolai.
Gilės buvo renkamos ir nuo 21 selekciškai vertingo rinktinio ąžuolo. Iš viso iniciatyvos metu surinktos gilės nuo 69 vertingų ąžuolų.

Iš surinktų gilių išauginti beveik 9 tūkst. paprastojo ąžuolo sodmenų
Surinktos gilės buvo laikomos ir daiginamos VMU Dubravos regioninio padalinio kryžminimo stacionare. Čia buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos – reikiama temperatūra ir drėgmė, o daiginimo procesą prižiūrėjo kvalifikuoti VMU specialistai.
Iš šių gilių išauginti ąžuoliukai 2026 m. pavasarį buvo pasodinti įveisiant bandomuosius želdinius. VMU Dubravos regioninio padalinio Vaišvydavos girininkijoje įveistas 2,3 ha ploto bandomasis želdinys.
Dar vienas bandomasis želdinys įveistas Raseinių regioninio padalinio Betygalos girininkijoje. Jo plotas siekia 2,9 ha, o iš viso šiuose plotuose pasodinta beveik 9 tūkst. įvairių genotipų paprastojo ąžuolo sodmenų.
Lietuvos miško sėklinėje bazėje registruoti šimtai rinktinių ąžuolų
2025 metų Lietuvos miško sėklinės bazės objektų suvestinėje buvo registruotas 731 rinktinis ąžuolas. Taip pat registruoti trys paprastojo ąžuolo klonų rinkiniai ir 16 paprastojo ąžuolo palikuonių bandomųjų želdinių.
Daugiausia saugomų ąžuolų senolių auga Vilniaus apskrityje. Nemažai jų yra Kauno ir Šiaulių regionuose.
Kiekvienas toks medis yra svarbi Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo dalis. Dalis jų įtraukti į valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų sąrašus.
Ąžuolų senolių palikuonių želdiniai skirti genetiniam paveldui išsaugoti
Pasak VMU specialistų, projektas svarbus ne tik dėl istorinių ir gamtinių vertybių išsaugojimo. Ąžuolų senolių palikuonių želdiniai leis išsaugoti vertingą genetinę įvairovę.
Šie želdiniai taip pat sudarys sąlygas ateityje atrinkti klimato kaitai ir kitoms aplinkos sąlygoms atspariausius medžius. Nors prireiks dešimtmečių, kol šiandien pasodinti sodmenys taps brandžiais medžiais, jau dabar kuriamas pagrindas garsiausių Lietuvos ąžuolų genetiniam paveldui išsaugoti.
VMU valdomuose miškuose įveisti bandomieji želdiniai yra pirmieji šio projekto rezultatai. Juose auga ąžuoliukai, išauginti iš gilių, surinktų nuo vertingiausių šalies ąžuolų senolių.
Giedrė Maskeliūnaitė
Komunikacijos skyriaus specialistė
Mob. +370 602 41778
[email protected]
www.vmu.lt
VĮ Valstybinių miškų urėdijos administracija
Savanorių pr. 176, LT-03154 Vilnius
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie ąžuolų senolių palikuonis, jų svarbą ekosistemoms ir iššūkius, su kuriais susiduria jų auginimas. Tai aktuali tema, kuri gali sudominti skaitytojus, besidominčius gamta ir aplinkosauga.
Straipsnis pateikia tikslią ir naudingą informaciją apie ąžuolų senolių palikuonių auginimą, jų ekologinę reikšmę ir iššūkius, todėl atitinka etikos normas.
Straipsnis yra aktualus, nes jis nagrinėja miškų atgaivinimo svarbą ir ąžuolų vaidmenį ekosistemose, kas yra ypač svarbu Lietuvoje, kur miškų išsaugojimas ir klimato kaita yra aktualios temos.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie ąžuolų senolių palikuonių auginimą ir jų reikšmę ekosistemoms bei klimato kaitai, todėl jis yra naudingas visuomenei.
Straipsnis yra emociškai subalansuotas, nes jis pateikia objektyvią informaciją apie ąžuolų auginimą ir jų naudą ekosistemoms, nesukeldamas nepagrįsto nerimo. Jame nėra emocinės manipuliacijos, o informacija yra naudinga ir skatina aplinkosaugos sąmoningumą.
Rekomenduoju paskaityti. Esmė paprasta – kai visus pokalbius, nuotraukas, kontaktus ir prisijungimus laikom keliose masinėse programėlėse, tampam labai priklausomi nuo jų taisyklių.
„Chat Control“ diskusijos parodė, kad tai, kas šiandien atrodo kaip privatus susirašinėjimas, rytoj gali būti automatiškai tikrinama platformos sistemų. Net jei tikslas yra kova su nusikaltimais, tokia technologija sukuria riziką visų žmonių privatumui.
Nebūtina visiškai dingti iš interneto, bet verta bent jau nenaudoti vienos programėlės viskam, rinktis pilną šifravimą ir mažiau asmeninių duomenų atiduoti didžiosioms platformoms.
https://esmyn.lt/straipsniai/technologijos/skaitmenine-gerove/ar-imanoma-isnykti-is-interneto-penki-privatumo-lygiai?utm_source=clipboard&utm_medium=copy_link&utm_campaign=article_copy_link&utm_content=copy_link