Daugiau nei pusė dideles pajamas gaunančių vokiečių jau domėjosi darbu užsienyje
Nauja darbo platformos „Indeed“ užsakymu atlikta apklausa rodo ryškią tendenciją tarp didesnes pajamas gaunančių Vokietijos gyventojų. 54 proc. respondentų iš namų ūkių, kurių mėnesio grynosios pajamos siekia bent 6 tūkst. eurų, nurodė per pastaruosius dvylika mėnesių jau ieškoję darbo užsienyje, teikę paraiškas arba aktyviai tyrinėję tarptautinę darbo rinką.
Visoje apklaustųjų grupėje apie du trečdaliai dirbančiųjų teigė apskritai galvojantys apie galimybę dirbti už Vokietijos ribų. Maždaug 30 proc. jau buvo ėmęsi konkrečių veiksmų – ieškojo darbo pasiūlymų arba siuntė paraiškas. „Indeed“ darbo paieškų duomenys taip pat rodo, kad nuo 2020 metų tarptautinių darbo pasiūlymų paieškų iš Vokietijos skaičius daugiau nei padvigubėjo.
Vis dėlto šiuos skaičius reikia vertinti atsargiai. Apklausą gegužės 8–11 dienomis atliko rinkos tyrimų bendrovė „Appinio“, apklaususi 1 000 Vokietijoje dirbančių 16–66 metų žmonių, o Vokietijos visuomeninis transliuotojas ARD pažymi, kad tyrimas nėra reprezentatyvus visiems šalies darbuotojams. Todėl 54 proc. rodiklis negali būti tiesiogiai suprantamas kaip faktas, kad daugiau nei pusė visų Vokietijos daugiausiai uždirbančių žmonių tikrai ruošiasi emigruoti.
Didesnis atlyginimas ir gyvenimo kokybė emigraciją vilioja labiau nei karjeros galimybės
Dažniausiai respondentai galimybę išvykti siejo su didesniu atlyginimu ir geresne gyvenimo kokybe – abi priežastis nurodė maždaug 51 proc. apklaustųjų. Dar apie 42 proc. tikėjosi geresnio klimato arba mažesnių mokesčių ir socialinių įmokų. Geresnės karjeros bei paaukštinimo perspektyvos buvo svarbios tik 24 proc. respondentų.
Didelę reikšmę turi ir Vokietijos darbo apmokestinimas. Apklausos duomenimis, 70 proc. respondentų mano, kad mokesčių našta, palyginti su gaunamomis pajamomis, yra per didelė ir kad papildomos pastangos darbe finansiškai atsiperka nepakankamai. „Euronews“ nurodo, kad iš 100 eurų bendrų darbdavio darbo sąnaudų vidutiniam vienišam darbuotojui Vokietijoje lieka apie 50,70 euro grynųjų pajamų.
Šį vaizdą iš dalies patvirtina ir OECD duomenys. Organizacijos skaičiavimu, 2024 metais vienišo vidutinį atlyginimą gaunančio darbuotojo mokestinis pleištas Vokietijoje siekė 47,9 proc. darbo sąnaudų – tai buvo vienas didžiausių rodiklių tarp OECD valstybių. Naujausioje „Taxing Wages 2026“ ataskaitoje taip pat matyti, kad Vokietija išlieka tarp šalių, kuriose darbo pajamos apmokestinamos itin smarkiai.
JAV tebėra populiariausia kryptis, tačiau jų patrauklumas sparčiai mažėja
Tarp užsienyje darbo ieškančių vokiečių populiariausia kryptis tebėra Jungtinės Valstijos – joms tenka 14,4 proc. tarptautinių darbo paieškų. Vis dėlto per metus susidomėjimas JAV sumažėjo net 34 proc. Antroje ir trečioje vietose atsidūrė Jungtinė Karalystė ir Šveicarija – abiem šalims teko po 13,6 proc. paieškų.
Didžiausias augimas užfiksuotas Jungtinės Karalystės kryptimi – darbo paieškų padaugėjo 38 proc. Jungtiniai Arabų Emyratai ir Indija sulaukė po 24 proc. daugiau susidomėjimo, o Australija – 10 proc. daugiau nei prieš metus. Tai rodo, kad didesnes pajamas ir tarptautinę karjerą planuojantys specialistai žvalgosi ne vien į tradicines emigracijos kryptis Europoje.
Dažniausiai ieškoma biuro darbo vietų, ypač rinkodaros srityje, tačiau paklausūs ir technologijų, svetingumo bei logistikos sektoriai. Tai svarbu Vokietijai, nes būtent aukštos kvalifikacijos technologijų, inžinerijos ir skaitmenizacijos specialistų trūkumas jau dabar laikomas viena svarbiausių šalies ekonomikos problemų.
Dauguma svarstančių išvykti nenori grįžti greitai, tačiau nuolatinės emigracijos masto apklausa neįrodo
Tarp žmonių, kurie domisi darbu užsienyje, 77 proc. nurodė norintys ten gyventi kelis metus arba visam laikui. Detalesni apklausos duomenys rodo, kad 43 proc. svarstytų gyventi užsienyje keletą metų, 34,5 proc. – išvykti visam laikui, o 22,5 proc. – tik keliems mėnesiams.
Todėl teiginys, kad „pusė Vokietijos daugiausiai uždirbančių žmonių ruošiasi emigruoti“, būtų per stiprus. Apklausos rezultatai rodo didelį susidomėjimą užsienio darbo rinka ir jau atliktus konkrečius veiksmus, tačiau tai dar nereiškia, kad visi šie žmonės iš tiesų išvyks. Be to, pats tyrimas buvo nereprezentatyvus, todėl jo rezultatai pirmiausia atskleidžia nuotaiką, o ne tiksliai išmatuotą nacionalinę emigracijos prognozę.
„Indeed“ darbo rinkos ekonomistė Virginia Sondergeld teigia, kad tarptautinis mobilumas savaime nėra neigiamas – užsienyje įgyta patirtis gali būti naudinga inovacijoms ir verslo plėtrai. Tačiau, jos vertinimu, faktas, kad du trečdaliai apklaustų darbuotojų bent svarsto galimybę išvykti, turėtų būti vertinamas kaip signalas apie nepasitenkinimą darbo ir gyvenimo sąlygomis Vokietijoje.
Iš Vokietijos per metus išvyko daugiau nei 288 tūkst. piliečių, o grįžtančių buvo gerokai mažiau
Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, per metus iš šalies išvyko daugiau kaip 288 tūkst. Vokietijos piliečių. Tuo pat metu grįžusiųjų buvo mažiau, todėl grynasis Vokietijos piliečių migracijos balansas siekė maždaug minus 97 tūkst. žmonių – didžiausią neigiamą rezultatą nuo 2017 metų.
Šie duomenys neparodo, kiek išvykusiųjų buvo aukštos kvalifikacijos specialistai ar dideles pajamas gaunantys darbuotojai, todėl jų negalima tiesiogiai susieti su „Indeed“ apklausos rezultatais. Tačiau jie rodo platesnę tendenciją – vis daugiau Vokietijos piliečių išvyksta, o grįžtančiųjų skaičius nekompensuoja šio srauto.
Bendra Vokietijos migracijos padėtis vis dėlto išlieka kitokia, nes tarp užsienio piliečių šalis užfiksavo daugiau kaip 200 tūkst. žmonių grynąjį prieaugį. Pastaraisiais metais į Vokietiją taip pat atvyksta daug kvalifikuotų darbuotojų iš Indijos ir kitų trečiųjų šalių, ypač programinės įrangos, dirbtinio intelekto, inžinerijos ir mokslinių tyrimų sektoriuose.
Vokietijos problema tampa ne vien emigracija, bet kova dėl kvalifikuotų žmonių
Vokietijos ekonomika jau kelerius metus susiduria su silpnu augimu, pramonės restruktūrizacija ir darbo jėgos trūkumu. 2025 metais nedarbas padidėjo iki 6,3 proc., tačiau daugelyje aukštos kvalifikacijos sričių darbuotojų poreikis išliko didelis. Tai reiškia paradoksalią situaciją: dalis darbuotojų praranda darbo vietas tradicinėje pramonėje, o technologijų, sveikatos, inžinerijos ir skaitmenizacijos sektoriams tuo pat metu trūksta specialistų.
Vokietijos stiprybėmis apklaustieji dažniausiai įvardijo socialinę aplinką – 60 proc., darbuotojų apsaugą – 47 proc., ir socialinės gerovės sistemą – beveik 35 proc. Tačiau būtent geriausiai apmokamiems ir tarptautiniu mastu paklausiems specialistams šie privalumai gali būti mažiau svarbūs nei didesnės grynosios pajamos, mažesni mokesčiai ir lankstesnė darbo rinka.
Todėl apklausa nerodo nei neišvengiamos „talentų masinės emigracijos“, nei to, kad Vokietija staiga praranda pusę savo geriausiai uždirbančių žmonių. Ji atskleidžia kitą problemą: didelė dalis gerai apmokamų darbuotojų jau aktyviai lygina Vokietiją su kitomis valstybėmis ir yra pasirengę svarstyti išvykimą, jeigu atlygio, mokesčių ir gyvenimo kokybės santykis kitur atrodo palankesnis.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Survey: Half of Germany’s top earners consider moving abroad
https://www.euronews.com/business/2026/07/19/survey-half-of-germanys-top-earners-consider-moving-abroad
Handelsblatt. (2026). Umfrage: Viele Deutsche sehnen sich nach Job im Ausland
https://www.handelsblatt.com/politik/deutschland/arbeiten-im-ausland-umfrage-viele-deutsche-sehnen-sich-nach-job-im-ausland/100234769.html
ARD Tagesschau. (2026). Mehr Geld und Lebensqualität? Viele Deutsche sehnen sich nach Job im Ausland
https://www.tagesschau.de/wirtschaft/arbeitsmarkt/job-ausland-umfrage-100.html
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir informatyvus, pateikiantis svarbią informaciją apie Vokietijos geriausiai uždirbančiųjų tendencijas, kas gali būti aktualu ir įdomu lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie Vokietijos geriausiai uždirbančiųjų tendencijas ir jų priežastis, remiasi tiksliomis ir objektyviomis įžvalgomis, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis apie Vokietijos geriausiai uždirbančiųjų išvykimą į užsienį nėra aktualus Lietuvos auditorijai, nes jis nesusijęs su vietine situacija ir problemomis. Lietuvos skaitytojams labiau rūpi vietinės darbo rinkos tendencijos ir galimybės.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Vokietijos geriausiai uždirbančių specialistų tendencijas ir jų galimybes, kas gali būti naudinga tiek Vokietijos, tiek kitų šalių skaitytojams. Jame taip pat nagrinėjama, kaip šios tendencijos gali paveikti Vokietijos ekonomiką ir ką vyriausybė gali padaryti, kad išlaikytų talentus.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Vokietijos geriausiai uždirbančiųjų migracijos tendencijas, neskatindamas nepagrįsto nerimo ir emocinės manipuliacijos. Jame analizuojami faktai ir galimi sprendimai, kas yra psichologiškai saugu ir subalansuota.
