Euro zonos infliacija birželį sumažėjo iki 2,8 proc. ir pirmą kartą šiemet pasuko žemyn
Metinė infliacija euro zonoje 2026 metų birželį siekė 2,8 proc., palyginti su 3,2 proc. gegužę. Galutinius duomenis paskelbusi „Eurostat“ patvirtino anksčiau skelbtą preliminarų vertinimą. Tai buvo pirmasis infliacijos sumažėjimas nuo metų pradžios, kai kainų augimas kelis mėnesius iš eilės spartėjo. Prieš metus, 2025-ųjų birželį, metinė infliacija euro zonoje siekė 2,0 proc.
Visoje Europos Sąjungoje metinė infliacija birželį sumažėjo nuo 3,3 iki 2,9 proc. Palyginti su geguže, infliacija smuko 22 ES valstybėse, trijose nepasikeitė ir tik dviejose padidėjo. Tai rodo, kad birželio kainų augimo sulėtėjimas buvo gana platus ir neapsiribojo keliomis didžiosiomis ekonomikomis.
Tačiau 2,8 proc. rodiklis vis dar gerokai viršija Europos Centrinio Banko siekiamą 2 proc. infliacijos lygį. Todėl birželio duomenys suteikia ECB argumentų neskubėti su nauju palūkanų didinimu liepos posėdyje, tačiau savaime nereiškia, kad kovą su infliacija galima laikyti baigta.
Energijos ir paslaugų kainų augimas sulėtėjo, tačiau jos tebėra pagrindiniai infliacijos šaltiniai
Didžiausią poveikį birželio infliacijai euro zonoje turėjo paslaugos, kurios prie bendro metinio rodiklio pridėjo 1,51 procentinio punkto. Energija pridėjo dar 0,77 punkto, maistas, alkoholis ir tabakas – 0,29 punkto, o neenergetinės pramonės prekės – 0,18 punkto.
Paslaugų metinė infliacija sumažėjo nuo 3,5 proc. gegužę iki 3,2 proc. birželį. Energijos kainų augimas taip pat sulėtėjo – nuo 10,8 iki 8,5 proc. Maisto, alkoholio ir tabako kainų augimas sumažėjo nuo 1,9 iki 1,5 proc., o neenergetinių pramonės prekių – nuo 0,9 iki 0,7 proc.
Svarbus signalas ECB buvo ir bazinės infliacijos pokytis. Infliacija, neįskaitant energijos, maisto, alkoholio ir tabako, sumažėjo nuo 2,6 iki 2,4 proc. Šis rodiklis centriniams bankams svarbus todėl, kad geriau parodo platesnį kainų spaudimą ekonomikoje, kurio nelemia trumpalaikiai energijos ar maisto kainų svyravimai.
Lietuvoje infliacija išliko viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje
Tarp ES valstybių mažiausia metinė infliacija birželį užfiksuota Švedijoje – 1,0 proc., Čekijoje – 1,1 proc. ir Danijoje – 1,8 proc. Didžiausia ji buvo Rumunijoje, kur siekė 9,2 proc., Lietuvoje – 5,4 proc., o Bulgarijoje – 5,2 proc.
Lietuvos rodiklis per mėnesį dar padidėjo: gegužę suderinta metinė infliacija siekė 5,1 proc., o birželį – jau 5,4 proc. Mėnesinė infliacija sudarė 0,5 proc. Tai reiškia, kad kainų spaudimas Lietuvoje judėjo priešinga kryptimi nei bendras euro zonos vidurkis.
Didžiųjų euro zonos ekonomikų rezultatai buvo gerokai arčiau ECB tikslo. Vokietijoje infliacija siekė 2,4 proc., Prancūzijoje – 2,0 proc., Italijoje – 3,0 proc., o Ispanijoje – 3,6 proc. Tokie skirtumai dar kartą parodo vieną pagrindinių ECB problemų: bendras palūkanų normas tenka nustatyti ekonomikoms, kuriose kainų dinamika gali labai skirtis.
ECB birželį jau pakėlė palūkanas, o liepos posėdyje tikimasi pauzės
Birželio 11 dieną ECB pirmą kartą per beveik trejus metus padidino palūkanų normas 25 baziniais punktais. Nuo birželio 17 dienos indėlių galimybės palūkanų norma siekia 2,25 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų – 2,40 proc., o ribinio skolinimosi galimybės – 2,65 proc.
Liepos 23 dieną vyksiančiame ECB Valdančiosios tarybos posėdyje dauguma ekonomistų tikisi, kad palūkanos nebus keičiamos. „Reuters“ liepos 13–16 dienomis apklausė 74 ekonomistus ir visi jie prognozavo, kad indėlių palūkanų norma išliks 2,25 proc.
Birželio infliacijos sumažėjimas šį scenarijų sustiprino. Mažėjanti bendroji ir bazinė infliacija, silpnas ekonomikos augimas bei kol kas riboti vadinamųjų antrinių infliacijos efektų požymiai leidžia ECB neskubėti ir palaukti daugiau duomenų.
Artimųjų Rytų karas vėl kelia naftos kainas ir gali pakeisti ECB planus jau rugsėjį
Didžiausia rizika dabartiniam infliacijos mažėjimui išlieka energijos kainos. Atnaujinus karinius veiksmus tarp JAV ir Irano, naftos kainos per trumpą laiką pakilo maždaug 20 proc. Tai vėl padidino tikimybę, kad energetikos šokas gali persimesti į transporto, gamybos, maisto ir paslaugų kainas.
„Reuters“ apklausoje 52 iš 74 ekonomistų, arba apie 70 proc., prognozavo dar bent vieną ECB palūkanų padidinimą iki metų pabaigos. Dažniausiai minima rugsėjo data, kai ECB paskelbs naujas ekonomines ir infliacijos prognozes. Beveik 30 proc. apklaustųjų vis dar mano, kad iki metų pabaigos palūkanos gali likti nepakeistos.
Rinkos taip pat vertina riziką, kad ilgiau išsilaikiusios aukštos naftos, dujų ir elektros kainos gali sukelti platesnį kainų spaudimą. Jeigu įmonės pradėtų šias sąnaudas masiškai perkelti vartotojams, o darbuotojai reikalautų didesnių atlyginimų kompensuoti pragyvenimo brangimą, ECB galėtų būti priverstas vėl griežtinti pinigų politiką.
Silpna euro zonos ekonomika verčia ECB rinktis tarp infliacijos ir augimo rizikos
ECB sprendimą apsunkina vangus euro zonos ekonomikos augimas. „Reuters“ apklaustų ekonomistų vertinimu, euro zonos ekonomika pirmąjį 2026 metų ketvirtį susitraukė 0,2 proc., o antrąjį galėjo augti tik apie 0,2 proc. Panašaus tempo tikimasi ir artimiausiais ketvirčiais.
Visų 2026 metų ekonomikos augimo prognozė apklausoje siekė vos 0,5 proc. ir buvo sumažinta jau ketvirtą kartą iš eilės. Aukštesnės palūkanos tokiomis sąlygomis gali dar labiau slopinti kreditavimą, investicijas, būsto rinką ir vartojimą, todėl ECB turi vengti pernelyg agresyvaus griežtinimo.
Kita vertus, per ilgas delsimas taip pat kelia riziką. ECB 2022 metais buvo smarkiai kritikuojamas už pavėluotą reakciją į po Rusijos invazijos į Ukrainą išaugusią infliaciją. Todėl dabartinis banko pasirinkimas yra siauras: liepos pauzė atrodo labiausiai tikėtina, tačiau jeigu energijos kainos išliks aukštos arba bazinė infliacija vėl pradės spartėti, rugsėjį naujas palūkanų didinimas gali grįžti į darbotvarkę.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Eurozone inflation confirmed at 2.8%: Will it be enough for the ECB to pause?
https://www.euronews.com/business/2026/07/20/eurozone-inflation-confirmed-at-28-will-it-be-enough-for-the-ecb-to-pause
Eurostat. (2026). Annual inflation down to 2.8% in the euro area
https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-euro-indicators/w/2-17072026-ap
Europos Centrinis Bankas. (2026). Monetary policy decisions
https://www.ecb.europa.eu/press/pr/date/2026/html/ecb.mp260611~4d41bd5e83.en.html
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia aiškią ir svarbią informaciją apie infliaciją euro zonoje bei ECB veiksmus, todėl jis yra vertingas ir suprantamas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią ir aktualią informaciją apie infliaciją euro zonoje bei ECB veiksmus, laikydamasis etikos standartų. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes infliacija ir ECB sprendimai tiesiogiai veikia Lietuvos ekonomiką ir gyventojų finansinę situaciją. Be to, informacija apie infliacijos pokyčius ir galimus ECB veiksmus yra svarbi tiek verslui, tiek vartotojams.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie infliacijos pokyčius euro zonoje ir ECB veiksmus, kas yra aktualu visuomenei. Jame analizuojami ekonominiai veiksniai ir galimos pasekmės, todėl jis turi visuomeninę naudą.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie infliaciją euro zonoje ir ECB veiksmus, nesukeldamas nepagrįsto nerimo. Jame nėra emocinės manipuliacijos, todėl jis yra psichologiškai saugus.
