„Visa“ platforma leis bankams ir finansų technologijų bendrovėms kurti bei valdyti stabiliąsias kriptovaliutas
„Visa“ pristatė naują infrastruktūrą, kuri finansų įstaigoms leis iš vienos sistemos leisti, saugoti, pervesti ir išpirkti stabiliąsias kriptovaliutas. „Visa Stablecoin Platform“, trumpinama VSP, skirta bankams, mokėjimų bendrovėms, finansų technologijų įmonėms ir kriptovaliutų rinkoje veikiančioms organizacijoms, nenorinčioms savarankiškai kurti visos blokų grandinės infrastruktūros.
Institucijos galės prisijungti prie „Visa“ valdomų skaitmeninių piniginių arba integruoti jau naudojamas pinigines. Platformoje taip pat bus galima susieti banko sąskaitas, paskirstyti darbuotojų teises ir nustatyti, kas gali inicijuoti bei patvirtinti konkrečias operacijas.
Kol kas VSP siūloma tik atrinktiems klientams bandomuoju režimu. „Visa“ nepaskelbė datos, kada paslauga taps plačiai prieinama, todėl kalbama apie ribotą technologijos bandymą, o ne apie jau veikiančią visuotinę bankų atsiskaitymo sistemą.
Pirmoji platformos valiuta bus naujasis su JAV doleriu susietas „Open USD“
VSP iš pradžių palaikys „Open USD“, arba OUSD, stabiliąją kriptovaliutą. Ją pristatė daugiau kaip 140 bendrovių vienijanti organizacija „Open Standard“, kurios partnerių sąraše yra „Visa“, „Mastercard“, „Coinbase“ ir kitos finansų bei technologijų įmonės.
OUSD vertė turėtų būti susieta su JAV doleriu, o įmonėms žadama galimybė žetonus išleisti ir išpirkti netaikant apimties apribojimų. „Open Standard“ taip pat numato dalytis rezervų generuojamomis pajamomis su sistemos partneriais, prieš tai išskaičiavus valdymo išlaidas.
„Visa“ pati nepaskelbė tampanti vienintele OUSD leidėja ar rezervų valdytoja. Jos naujosios platformos paskirtis – suteikti finansų įstaigoms techninę prieigą prie šios valiutos ir integruoti jos išleidimą, pervedimą bei išpirkimą į jau veikiančius bankų procesus.
Bankai galės susieti blokų grandinės operacijas su įprastomis iždo ir atsiskaitymo sistemomis
Pagrindinis „Visa“ pasiūlymo skirtumas yra siekis paslėpti sudėtingą technologinę infrastruktūrą nuo galutinio naudotojo. Bankui nereikės atskirai ieškoti piniginių tiekėjo, kurti ryšio su blokų grandine ir savarankiškai derinti stablecoinų operacijų su įprastomis iždo sistemomis.
VSP galės būti jungiama su esamomis „Visa“ atsiskaitymo, valiutų keitimo ir pinigų judėjimo paslaugomis. Tokiu būdu stablecoinai galėtų būti naudojami tarptautiniams pervedimams, likvidumo valdymui, atsiskaitymams tarp įmonių ar vidinėms finansų įstaigų operacijoms.
„Visa“ taip pat siūlys paslaugą „Wallet-as-a-Service“, apimančią institucinių skaitmeninių piniginių infrastruktūrą. Numatyti dvigubo operacijų patvirtinimo, išsamaus veiksmų registravimo, saugių prieigos raktų ir leidžiamų gavėjų sąrašų mechanizmai.
„Visa“ mėgina stablecoinus įtraukti į tinklą, kurį jau naudoja tūkstančiai finansų įstaigų
„Visa“ kasmet apdoroja maždaug 15 trln. JAV dolerių vertės mokėjimų ir bendradarbiauja su maždaug 15 tūkst. finansų įstaigų. Bendrovė tikisi, kad naujoji platforma sumažins techninę kliūtį bankams, kurie stablecoinais domisi, tačiau dar neturi galimybės jų integruoti į kasdienę veiklą.
Bendrovė jau siūlo stablecoinais finansuojamas mokėjimo korteles, tarpvalstybinių pervedimų sprendimus ir atsiskaitymo su „Visa“ galimybę naudojant skaitmeninius žetonus. Naujoji platforma turėtų sujungti šias atskiras paslaugas į vientisesnę institucijoms skirtą sistemą.
2026 metų pradžioje „Visa“ stablecoinų atsiskaitymų metinė apimtis, apskaičiuota pagal tuo metu fiksuotą tempą, siekė apie 4,5 mlrd. dolerių. Tai tebebuvo labai nedidelė dalis visų bendrovės apdorojamų mokėjimų, tačiau „Visa“ teigė matanti spartų mėnesinį augimą.
Stablecoinų rinka auga, tačiau didžioji dalis operacijų dar nesusijusi su įprastais pirkimais
2025 metais bendra stablecoinų pasiūla išaugo daugiau kaip 50 proc. – nuo 186 mlrd. iki 274 mlrd. JAV dolerių. „Visa“ skaičiavo, kad, pašalinus automatizuotos prekybos, išmaniųjų sutarčių ir kitą su mokėjimais tiesiogiai nesusijusią veiklą, metinė operacijų apimtis galėjo viršyti 10 trln. dolerių.
Vis dėlto stablecoinai vis dar dažniausiai naudojami kriptovaliutų biržose, investuotojų lėšoms perkelti tarp skirtingų platformų ir dolerio vertę atkartojančiam turtui laikyti. Platus jų naudojimas parduotuvėse ar kasdieniams mokėjimams dar nesusiformavo.
„Visa“ kriptovaliutų padalinio vadovas Cuy Sheffieldas anksčiau pripažino, kad prekybininkai stablecoinų plačiu mastu tiesiogiai nepriima. Būtent todėl bendrovė mėgina tapti tarpininku tarp blokų grandinės sistemų ir jau veikiančio pasaulinio kortelių priėmimo tinklo.
Stablecoinai bankams gali tapti ir nauju produktu, ir grėsme jų indėlių bazei
Bankams stablecoinai gali pasiūlyti visą parą veikiančius tarptautinius pervedimus, greitesnį atsiskaitymą ir programuojamas mokėjimo sąlygas. Jie taip pat leidžia klientams laikyti skaitmeninį turtą, kurio vertė susieta su doleriu ar kita valiuta, nepervedant kiekvienos operacijos per tradicinę tarpbankinę sistemą.
Tačiau ši technologija gali mažinti komerciniuose bankuose laikomų indėlių apimtį. Jeigu gyventojai ir įmonės dalį lėšų perkeltų į privačiai leidžiamus skaitmeninius žetonus, bankai netektų dalies pigaus finansavimo šaltinio, naudojamo paskoloms ir kitai veiklai.
Dėl šios priežasties dalis bankų svarsto ne kovoti su stablecoinais, o leisti savo žetonus arba naudoti tokenizuotus bankų indėlius. Europoje keli didieji bankai jau kuria eurais susietą stabiliąją kriptovaliutą, siekdami sumažinti priklausomybę nuo dolerinių USDT ir USDC sistemų.
„Visa“ sprendimas rodo, kad mokėjimų bendrovės nebenori likti tik kortelių infrastruktūros valdytojomis
Stablecoinai teoriškai leidžia pinigus pervesti tiesiogiai tarp skaitmeninių piniginių, apeinant dalį tradicinių kortelių ir bankinių tarpininkų. Tokia sistema kelia ilgalaikę grėsmę bendrovėms, kurių pajamos priklauso nuo mokėjimų apdorojimo ir tinklo mokesčių.
„Visa“ atsakas yra stablecoinų integravimas į savo infrastruktūrą. Užuot mėginusi sustabdyti alternatyvius mokėjimų kanalus, bendrovė siekia teikti bankams pinigines, apsaugos priemones, atsiskaitymo ryšius ir prieigą prie prekybininkų tinklo.
Platformos sėkmė priklausys nuo to, ar bankai iš tikrųjų pradės leisti ir naudoti stabiliąsias kriptovaliutas, kiek šalių reguliuotojai tai leis ir ar klientai matys pranašumą prieš įprastus indėlius bei momentinius mokėjimus. Kol kas VSP yra ribotos apimties bandomasis produktas, tačiau jis parodo, kad tradicinės mokėjimų bendrovės jau ruošiasi galimam skaitmeninių pinigų infrastruktūros persiskirstymui.
Šaltiniai
Yahoo Finance. (2026). Visa unveils stablecoin platform for banks
https://finance.yahoo.com/markets/crypto/articles/visa-unveils-stablecoin-platform-banks-175757711.html
Visa. (2026). Visa Introduces Platform for Stablecoin Minting, Movement and Management
https://investor.visa.com/news/news-details/2026/Visa-Introduces-Platform-for-Stablecoin-Minting-Movement-and-Management/default.aspx
Fortune. (2026). Visa launches new platform to provide stablecoin services to more than 200 million merchants
https://fortune.com/2026/07/16/exclusive-visa-new-platform-stablecoin-services-200-million-merchants/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pristato naują „Visa“ platformą, skirtą stabiliųjų kriptovaliutų kūrimui, kas yra aktualu tiek finansų institucijoms, tiek plačiajai visuomenei. Informacija yra vertinga ir gali sudominti skaitytojus, besidominčius finansų technologijomis.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie „Visa“ naują platformą, jos funkcijas ir potencialą, be to, jis yra nešališkas ir vengia dezinformacijos. Informacija yra aiški ir pagrįsta, todėl rekomenduoju publikuoti.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja naują „Visa“ platformą, kuri gali turėti didelį poveikį finansų sektoriui ir kriptovaliutų rinkai. Ši tema yra svarbi tiek bankams, tiek vartotojams, todėl ji turėtų sudominti Lietuvos auditoriją.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie naują „Visa“ platformą, kuri gali turėti reikšmingą poveikį finansų sektoriui ir stabiliųjų kriptovaliutų plėtrai. Tai yra konstruktyvi informacija, kuri gali būti naudinga tiek finansų institucijoms, tiek plačiajai visuomenei.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie naują „Visa“ platformą, neskatina nepagrįsto nerimo ir yra psichologiškai saugus, nes neįtraukia emocinės manipuliacijos.
