Iranas po JAV smūgių paleido raketas ir dronus į Persijos įlankos valstybes
Iranas surengė naują atsakomųjų atakų bangą prieš Persijos įlankos valstybes, kuriose yra JAV karinės bazės arba strateginė amerikiečių infrastruktūra. Taikiniais tapo Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Kuveitas. Irano revoliucinė gvardija pareiškė, kad smūgiai buvo atsakas į JAV karines operacijas Irano teritorijoje.
Katare ankstyvą sekmadienio rytą buvo girdimi keli stiprūs sprogimai. Dohos gyventojai pranešė apie dvi atskiras atakų bangas, o šalies oro gynyba virš sostinės perėmė kelias balistines raketas. Kataro gynybos ministerija paskelbė, kad šalies ginkluotosios pajėgos toliau perima balistinių raketų atakas, nukreiptas prieš valstybę.
Bahreinas taip pat aktyvavo oro gynybos sistemas, o Kuveitas paskelbė padidintą parengtį. Jungtiniuose Arabų Emyratuose pranešta apie oro gynybos veiksmus prieš raketas ir dronus. Persijos įlankos valstybės tuo metu bandė išvengti tiesioginio įtraukimo į JAV ir Irano karą, tačiau nauja smūgių banga dar kartą parodė, kad amerikiečių bazės regione tampa tiesioginiais taikiniais.
Pagrindiniu Irano taikiniu Katare tapo Al Udeido bazė
Irano revoliucinė gvardija paskelbė, kad Katare buvo taikyta į Al Udeido JAV oro bazę. Tai viena svarbiausių JAV karinių bazių Artimuosiuose Rytuose ir pagrindinis amerikiečių operacijų centras regione. Teheranas teigė, kad per ataką buvo smogta vadovavimo ir kontrolės centrui bei orlaivių priežiūros objektui.
Kataro pusė akcentavo oro gynybos darbą ir raketų perėmimą. Viešuose pranešimuose nebuvo patvirtinta Irano teiginio apie sunaikintus bazės objektus. Tokiose situacijose karo veiksmų dalyviai dažnai pateikia skirtingus žalos vertinimus, todėl patvirtinta informacija apsiriboja tuo, kad ataka buvo surengta, o Kataro oro gynyba veikė virš Dohos.
Kataras pastarosiomis savaitėmis atliko ir diplomatinį vaidmenį, nes dalyvavo bandymuose mažinti įtampą tarp Vašingtono ir Teherano. Dėl to smūgis į šalies teritorijoje esančią JAV bazę turi ir politinę reikšmę. Doha vienu metu atsidūrė tarp tarpininkavimo pastangų ir tiesioginės karinės rizikos.
Nauja eskalacija prasidėjo po JAV smūgių daugiau kaip 140 Irano objektų
JAV surengė vieną didžiausių iki šiol karinių operacijų prieš Iraną šiame konflikte. Amerikiečių smūgiai buvo nukreipti į daugiau kaip 140 Irano objektų, tarp jų – raketų, dronų, oro gynybos, radarų, karinio jūrų laivyno ir stebėjimo infrastruktūrą. Smūgiai apėmė skirtingas Irano teritorijos dalis, įskaitant pietinius regionus, susijusius su Hormūzo sąsiaurio kontrole.
Vašingtonas šiuos veiksmus siejo su Irano išpuoliais prieš laivybą ir grėsme tarptautiniam jūrų keliui. JAV pareigūnai nurodė, kad Iranas smogė komerciniam laivui Hormūzo sąsiaurio zonoje, o tai tapo tiesioginiu pretekstu naujai karinei operacijai. Po JAV smūgių Teheranas paskelbė, kad atsakys ne tik prieš amerikiečių pajėgas, bet ir prieš regioninius objektus, naudojamus JAV karinei infrastruktūrai.
Iranas po smūgių pranešė apie aukas ir infrastruktūros žalą savo teritorijoje. Keliuose pietiniuose Irano miestuose buvo girdimi sprogimai, o kai kuriose vietovėse fiksuoti elektros tiekimo sutrikimai. Teheranas savo atsakomuosius veiksmus pristatė kaip gynybinį atsaką į JAV atakas, o Vašingtonas juos vertino kaip dar vieną regiono destabilizavimo žingsnį.
Hormūzo sąsiaurio uždarymo paskelbimas padidino naftos ir dujų tiekimo riziką
Iranas vėl paskelbė, kad Hormūzo sąsiauris yra uždarytas iki atskiro pranešimo. Šis vandens kelias yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos tranzito taškų, nes per jį įprastomis sąlygomis keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintų gamtinių dujų eksporto. Bet koks ilgalaikis šio maršruto sutrikimas tiesiogiai veiktų ne tik regioną, bet ir pasaulines energijos rinkas.
Naujas uždarymo paskelbimas sekė po incidento su Kipro vėliava plaukusiu konteineriniu laivu Hormūzo sąsiauryje. Iranas teigė, kad laivas plaukė neleistinu maršrutu, o po smūgio kilo gaisras ir įgula turėjo palikti laivą. Pranešta ir apie vieną dingusį įgulos narį, tačiau galutiniai duomenys apie incidento padarinius dar tikslinami.
Šis epizodas sustiprino laivybos ir draudimo riziką regione. Laivų savininkai, draudikai ir energijos prekybininkai jau anksčiau reagavo į pasikartojančius išpuolius prieš komercinius laivus. Naujausia eskalacija reiškia, kad net jei dalis laivybos techniškai tęsis, gabenimo per sąsiaurį kaina ir rizikos vertinimas gali išlikti labai aukšti.
Persijos įlankos valstybės bando gintis, bet vengia tapti pagrindinėmis karo dalyvėmis
Kataras, JAE, Bahreinas ir Kuveitas yra glaudžiai susiję su JAV karine infrastruktūra regione, tačiau jų politinis tikslas iki šiol buvo vengti platesnio karo. Atakų metu šios valstybės daugiausia skelbė apie oro gynybos veiksmus, perspėjimus gyventojams ir padidintą saugumo parengtį. Viešuose pranešimuose jos pabrėžė civilinės saugos ir teritorinės apsaugos klausimus.
Bahreine buvo girdimos oro pavojaus sirenos, o Kuveitas paskelbė apie pasirengimą galimoms grėsmėms. Jungtiniai Arabų Emyratai aktyvavo oro gynybą prieš raketų ir dronų grėsmes. Tuo metu Katare gyventojai gavo saugumo įspėjimus, o virš Dohos matyti oro gynybos perėmimai.
Šių valstybių padėtis sudėtinga, nes jose veikia JAV bazės arba objektai, kuriuos Iranas laiko karo infrastruktūros dalimi. Kartu Persijos įlankos monarchijos turi didelį ekonominį interesą išlaikyti energijos eksportą, oro susisiekimą ir finansinį stabilumą. Dėl to jų atsakas kol kas orientuotas į gynybą, o ne į savarankišką karinį įsitraukimą.
Diplomatinės pastangos per Omaną kol kas nedavė tvirto rezultato
Prieš naują smūgių bangą Omanas bandė tarpininkauti dėl įtampos mažinimo ir Hormūzo sąsiaurio navigacijos saugumo. Derybose dalyvavo Iranas, Jungtinės Valstijos, Kataras ir kiti regiono partneriai. Pagrindinis tikslas buvo užtikrinti, kad sąsiauris išliktų atviras visiems laivams ir kad būtų išvengta naujų karinių veiksmų.
Šios pastangos kol kas nedavė aiškaus proveržio. Pranešimuose nurodoma, kad Iranas nesutiko garantuoti visiško sąsiaurio atvirumo, o JAV po naujų išpuolių pasirinko plataus masto karinį atsaką. Tuo pat metu Vašingtone ir Teherane viešai skambėjo pareiškimai, rodantys, kad abi pusės kaltina viena kitą pažeidus ankstesnius susitarimus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau buvo pareiškęs, kad laikinas susitarimas su Iranu faktiškai nebegalioja. Irano naujasis aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei savo ruožtu žadėjo kerštą už tėvo, buvusio lyderio Ali Khamenei, žūtį per JAV ir Izraelio smūgius. Tokios politinės pozicijos apsunkina bet kokį greitą diplomatinį susitarimą, nors regiono valstybės ir toliau spaudžia išvengti platesnio karo.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Iran launches attacks on Qatar, UAE, Bahrain, Kuwait following US strikes
https://www.euronews.com/2026/07/12/iran-launches-attacks-on-qatar-uae-bahrain-kuwait-following-us-strikes
Reuters. (2026). US strikes Iran, Tehran says Strait of Hormuz closed, Gulf states hit
https://www.reuters.com/world/asia-pacific/iran-declares-strait-hormuz-closed-unauthorised-vessel-hit-2026-07-11/
AP News. (2026). US attacks Iran over ship being hit in Strait of Hormuz; Tehran lashes out again at Gulf Arab states
https://apnews.com/article/0764d17c09370a8c5cf1e8197a8878ab
