Aktyviausi šiandien – prieš trejus metus veiklą pradėję verslai
Atrodytų, kad didžiausią sėkmės istoriją turėtų kurti seniausiai veikiančios įmonės. Tačiau naujausia analizė rodo priešingai – tarp 2020–2023 metais įkurtų verslų stipriausiai šiandien atrodo būtent 2022-ųjų naujokai. Jie rečiau bankrutuoja, dažniau išlieka aktyvūs ir demonstruoja geresnius veiklos rezultatus nei kitais metais veiklą pradėjusios bendrovės. Kas lėmė tokį netikėtą pranašumą?
Didelis naujų įmonių skaičius paprastai laikomas vienu svarbiausių ekonomikos gyvybingumo rodiklių. Lietuvoje verslų steigimas ypač suaktyvėjo pandemijos laikotarpiu – vos per vienerius metus, nuo 2020 iki 2021-ųjų, naujai įregistruotų įmonių padaugėjo daugiau kaip 13 proc. – iki 15 110. Augimo pikas pasiektas 2023 metais, kai buvo įregistruotos 15 749 naujos bendrovės[1].
Tačiau vien registracijos statistika dar neparodo, kuriems verslams pavyksta įsitvirtinti rinkoje. Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta 2020–2023 metais registruotų įmonių analizė atskleidė, kad aktyviausi šiandien yra būtent 2022 metais veiklą pradėję verslai – aktyvią veiklą vykdo net 90,6 proc. šios grupės įmonių.
Pasak „Creditinfo Lietuva“ Komercijos skyriaus vadovo Artūro Potelio, šios bendrovės jau spėjo įsitvirtinti rinkoje, tačiau dar nėra susidūrusios su ilgalaikėmis rizikomis, kurios dažniau tenka seniau veikiančioms įmonėms.
„2022 m. užregistruoti verslai šiandien atrodo kaip stipriausi tarp naujų verslų: jie jau spėjo įsitvirtinti rinkoje, išlaiko aukštą aktyvumo lygį – tokių yra beveik 91 proc., turi santykinai mažesnę bankroto riziką ir demonstruoja gerą apyvartos vienam darbuotojui santykį. Tai rodo ne vien augimą, bet ir gebėjimą efektyviai veikti sudėtingesnėje ekonominėje aplinkoje“, – sako A. Potelis.
Vieno atsakymo nėra
Nors 2022 metais registruotų įmonių rezultatai išsiskiria, ekspertai pabrėžia, kad vienos priežasties, paaiškinančios šį fenomeną, nėra. Analizė rodo statistinį ryšį tarp įmonės registracijos metų ir jos veiklos rezultatų, tačiau jį greičiausiai lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai – ekonominė situacija, kapitalo prieinamumas, sektorių struktūra, darbo rinka ir įmonių gebėjimas greitai pradėti generuoti pajamas.
„Tikėtinos priežastys yra kelių veiksnių derinys: ekonominio ciklo momentas, kapitalo prieinamumas, sektorių struktūra, įmonių amžius, darbo jėgos poreikis ir gebėjimas greitai pasiekti pajamas. Todėl 2022 m. verslų pranašumą reikėtų vertinti kaip efektyvumo signalą, o ne kaip vieno konkretaus veiksnio rezultatą“, – teigia A. Potelis.
Jo teigimu, vertinant naują įmonę svarbu žvelgti ne tik į jos amžių. Daug daugiau apie verslo tvarumą pasako gebėjimas generuoti apyvartą, išlaikyti darbuotojus, neturėti reikšmingų įsiskolinimų ir išlikti aktyviam.
Skirtinguose sektoriuose – nevienoda rizika
Analizė taip pat parodė, kad naujo verslo perspektyvos glaudžiai susijusios su pasirinkta veiklos sritimi. Daugiausia naujų įmonių 2020–2023 metais buvo įregistruota prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos bei statybų sektoriuose.
Didžiausia bankroto dalis nustatyta apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje – apie 4,6 proc., o statybų sektoriuje ji siekia apie 3,9 proc. Tuo metu informacijos ir ryšių sektorius išsiskiria bene geriausiais rodikliais – bankroto dalis čia siekia vos 0,5 proc., vidutiniai įsiskolinimai išlieka maži, o kuriama apyvarta – santykinai aukšta.
„Veiklos sektorių analizė rodo: naujo verslo rizika Lietuvoje nėra vienoda. Jei technologijų ir profesinių paslaugų įmonės dažniau pasižymi tvaresne rizika, statybų bei apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai yra jautresni pinigų srautų, sąnaudų ir paklausos svyravimams. Tai – svarbus signalas investuotojams ir verslo partneriams: vertinant naują įmonę, būtina žvelgti ne tik į jos amžių, bet ir į bendrą sektoriaus riziką“, – sako A. Potelis.
