Milijardai biudžete dar nereiškia „laisvų pinigų“
4,5 mlrd. eurų – tokia suma 2025 metų pabaigoje buvo sukaupta „Sodros“ rezerve. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad valstybė turi solidžią finansinę pagalvę, kuri leistų drąsiau didinti pensijas ar priimti naujus socialinius sprendimus. Tačiau Valstybės kontrolė perspėja – toks požiūris būtų klaidingas.
Anot auditorių, rekordiškai išaugęs rezervas nėra laisvi pinigai, kuriuos būtų galima skirti papildomoms išlaidoms. Priešingai, tai finansinis saugiklis, kurio ateityje gali prireikti tam, kad pati pensijų sistema išliktų stabili senstančios visuomenės sąlygomis[1].
2025 metų pabaigoje bendras valstybės rezervų dydis siekė 6,03 mlrd. eurų. Per metus jie padidėjo beveik ketvirtadaliu – 24,6 proc., arba 1,19 mlrd. eurų. Daugiau kaip 75 proc. viso šio augimo sudarė būtent „Sodros“ rezervas, kuris per metus padidėjo 897 mln. eurų ir pasiekė 4,515 mlrd. eurų.
Vis dėlto Valstybės kontrolė pabrėžia, kad vien didesnis rezervas savaime nereiškia mažesnių ilgalaikių rizikų ar galimybės prisiimti naujų nuolatinių finansinių įsipareigojimų.
„Valstybės rezervai yra svarbi finansinio atsparumo priemonė, todėl svarbu aiškiai apibrėžti, kokioms rizikoms amortizuoti jie kaupiami, kokio dydžio jų reikia ir kaip turėtų būti naudojami krizės metu. Didėjant geopolitiniams, ekonominiams ir demografiniams iššūkiams, rezervų valdymas turi būti grindžiamas aiškiais principais ir ilgalaikiu planavimu“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Kodėl šių pinigų negalima tiesiog išleisti?
Viena pagrindinių priežasčių – didelė rezervo dalis skirta būsimiems valstybės įsipareigojimams. Artimiausiais metais „Sodros“ rezervą dar papildys įmokos, grąžinamos iš antrosios pensijų kaupimo pakopos. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį į rezervą jau pervesta apie 1,3 mlrd. eurų.
Tačiau Valstybės kontrolė pabrėžia, kad šios lėšos neturėtų būti vertinamos kaip netikėtai atsiradusios papildomos pajamos.
„Būtina akcentuoti, kad tai ne papildomos pajamos, o ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai“, – pažymima institucijos vertinime.
Būtent todėl auditoriai perspėja, kad padidėjęs rezervas neturėtų tapti pagrindu priimti sprendimus dėl naujų nuolatinių išlaidų – papildomo pensijų didinimo ar kitų socialinių išmokų plėtros, jei joms nėra užtikrinti ilgalaikiai finansavimo šaltiniai.
Didžiausia grėsmė – ne šiandiena, o ateitis
Valstybės kontrolės vertinimu, svarbiausia priežastis saugoti rezervą yra sparčiai senstanti visuomenė.
Prognozuojama, kad iki 2050 metų vienam pensinio amžiaus gyventojui teks vos du darbingo amžiaus žmonės. Palyginimui, 2025 metais vieną senjorą išlaikė daugiau kaip trys dirbantieji.
Mažėjant dirbančiųjų skaičiui, mažės ir į „Sodros“ biudžetą surenkamos įmokos, o pensijų gavėjų tik daugės. Dėl šios priežasties dabartinis rezervas ateityje gali tapti būtinu amortizatoriumi.
Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, atlikta analizė rodo, kad, jei politika nesikeis, dėl visuomenės senėjimo „Sodros“ rezervas gali būti išnaudotas dar iki 2050 metų.
Rekordiniai rezervai, bet aiškios strategijos vis dar nėra
Auditoriai atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – valstybė esą iki šiol neturi bendros rezervų kaupimo strategijos.
Anot jų, nėra nustatyta, kokio dydžio rezervai apskritai turėtų būti sukaupti, kokioms rizikoms jie skirti ir kokiais principais jie turėtų būti naudojami.
Dar praėjusiais metais Valstybės kontrolė rekomendavo Finansų ministerijai parengti bendrą valstybės rezervų formavimo ir valdymo modelį. Ministerija šiuo metu analizuoja kitų šalių praktiką ir rengia pasiūlymus, o naują sistemą planuojama įdiegti iki 2026 metų pabaigos.
Kol kas auditorių žinia politikams ir visuomenei išlieka aiški – rekordinis „Sodros“ rezervas nėra nepanaudotų pinigų krūva. Tai finansinė atsarga, kuri gali tapti itin svarbi tada, kai dėl demografinių pokyčių pensijų sistemai teks gerokai didesnis krūvis nei šiandien.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai paaiškina, kodėl didėjantis 'Sodros' rezervas neturėtų būti laikomas laisvais pinigais ir kokios gali būti pasekmės ateityje. Informacija yra aktuali ir svarbi lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie 'Sodros' rezervus ir jų reikšmę, remiasi Valstybės kontrolės vertinimais, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja pensijų sistemos finansavimo problemas ir demografinius iššūkius, kurie tiesiogiai veikia Lietuvos gyventojus. Be to, jis pateikia svarbią informaciją apie valstybės rezervų valdymą, kas yra itin svarbu šiuo metu.
Straipsnis pateikia svarbią ir aktualią informaciją apie 'Sodros' rezervus ir jų reikšmę, kas yra naudinga visuomenei, ypač kalbant apie pensijų sistemą ir ilgalaikį finansinį planavimą.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie valstybės rezervus ir jų svarbą, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai išdėstomi faktai ir ekspertų nuomonės, kas padeda išlaikyti psichologiškai saugų toną.
