Darbą pradėjo nauja skurdo mažinimo darbo grupė
Prie Vyriausybės pradėjo veikti Skurdo ir socialinės atskirties mažinimo darbo grupė, kurios tikslas – stiprinti skirtingų institucijų bendradarbiavimą ir ieškoti efektyvesnių būdų mažinti skurdą Lietuvoje. Pirmajame posėdyje darbo grupės nariai aptarė artimiausių mėnesių veiklos kryptis bei nusprendė, kad pirmiausia dėmesys bus skiriamas būsto prieinamumo, negalios ir šeimos politikos klausimams.
Naująją darbo grupę sudaro ministerijų politinio pasitikėjimo atstovai, savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų deleguoti nariai. Jos užduotis – nustatyti svarbiausias sistemines problemas, dėl kurių žmonės susiduria su skurdu ar socialine atskirtimi, ir parengti konkrečius pasiūlymus, kuriems įgyvendinti būtinas skirtingų institucijų bendradarbiavimas[1].
Numatoma, kad darbo grupės parengtos rekomendacijos bus teikiamos ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms ir Ministrui Pirmininkui. Tikimasi, kad tai padės socialinės politikos sprendimus priimti nuosekliau ir greičiau reaguoti į aktualiausias problemas.
Sprendimų ieškos kartu su žmonėmis, patyrusiais skurdą
Vienas pagrindinių naujosios darbo grupės veiklos principų – aktyvus žmonių, patiriančių arba anksčiau patyrusių skurdą ir socialinę atskirtį, dalyvavimas sprendimų priėmime. Šis modelis remiasi tarptautiniu principu „Nieko apie mus be mūsų“, kuris pabrėžia, kad sprendimai neturėtų būti priimami neįtraukiant žmonių, kuriuos jie tiesiogiai paliečia.
Todėl artimiausiu metu planuojama organizuoti specialias dirbtuves, kuriose saugioje aplinkoje gyventojai kartu su ekspertais, socialiniais partneriais ir valstybės institucijų atstovais aptars didžiausias problemas bei ieškos galimų sprendimų. Diskusijose bus nagrinėjamos ne tik būsto prieinamumo ar šeimos politikos temos, bet ir vaikų gerovės, energetinio skurdo bei kiti socialiniai klausimai.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės Aistės Adomavičienės teigimu, žmonių patirtis leidžia pamatyti problemas, kurių neatskleidžia vien statistiniai rodikliai. Anot jos, tik įtraukiant pažeidžiamiausias visuomenės grupes galima kurti veiksmingą socialinę politiką, atitinkančią realius žmonių poreikius, o toks bendradarbiavimas stiprina ne tik socialinį teisingumą, bet ir demokratinius procesus.
Naujas modelis atitinka ES rekomendacijas ir Vyriausybės planus
Darbo grupės veikla atliepia šiemet Europos Komisijos pristatytą Europos Sąjungos skurdo mažinimo strategiją. Viena svarbiausių joje numatytų rekomendacijų – į socialinės politikos formavimą ir jos įgyvendinimo stebėseną aktyviai įtraukti žmones, kurie patys yra susidūrę su skurdu ar socialine atskirtimi.
Skurdo mažinimo tema išlieka aktuali ir Lietuvos visuomenei. Naujausio „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis šalies gyventojų mano, kad kova su skurdu ir socialine atskirtimi turėtų būti tarp svarbiausių Europos Parlamento prioritetų.
Poreikis kurti tokį įtraukų modelį buvo keliamas ir anksčiau. Dar praėjusiais metais Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas parengė rekomendacijas, siūlydamas prie Vyriausybės steigti nuolatinę tarpinstitucinę tarybą, kurioje reikšmingą dalį sudarytų skurdo patirties turintys žmonės.
Į šias rekomendacijas buvo atsižvelgta rengiant Vyriausybės programą – joje numatytas tikslas sukurti sistemą, kuri užtikrintų nuolatinį gyventojų, susiduriančių su skurdu, dalyvavimą priimant su socialine politika susijusius sprendimus. Tikimasi, kad naujoji darbo grupė taps pirmuoju žingsniu įgyvendinant šį tikslą.
Su aukštomis maisto kainomis turėjo kovoti ir Maisto taryba
Tuo tarpu, tai – ne pirmas bandymas kovoti su skurdu ir augančiomis būtiniausių produktų kainomis Lietuvoje. Štai daugiau nei prieš metus savo darbą pradėjus Maisto tarybai, jos darbo rezultatai iki šiol kelia klausimų. Vienas pagrindinių tarybos tikslų buvo analizuoti maisto rinką, vertinti kainų pokyčius ir teikti siūlymus, kaip didinti tiekimo grandinės skaidrumą bei stiprinti smulkiųjų gamintojų pozicijas.
Tačiau praktikoje vartotojai didesnių pokyčių nepajuto – maisto kainos ir toliau augo, o tarybos veikla daugiausia apsiribojo rinkos analize ir diskusijomis. Kadangi institucija neturi įgaliojimų reguliuoti kainų, jos poveikis rinkai kol kas išlieka ribotas.
Būtent dėl to jau dabar ekspremjerė Inga Ruginienė dar žiemą viešai paragino Maisto tarybą dirbti aktyviau ir pereiti nuo diskusijų prie konkrečių sprendimų. Politikė išreiškė pagrįstą lūkestį, kad taryba pateiks praktinius pasiūlymus, kaip efektyviau valdyti valstybės maisto rezervą, mažinti maisto švaistymą, skatinti vietos ūkininkus ir verslą bei užtikrinti, kad valstybės lėšos būtų panaudojamos ne tik atsargų kaupimui, bet ir socialinei naudai.
