Nausėda Berlyne tarsis dėl NATO ateities
Prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą Europos lyderiai siekia suderinti bendrą poziciją svarbiausiais saugumo klausimais. Europos saugumas, NATO ateitis ir tolesnė parama rytiniam Aljanso flangui taps pagrindinėmis temomis Berlyne vyksiančiame aukšto lygio susitikime. Jame dalyvausiantis prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu bei Baltijos šalių lyderiais aptars pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Ankaroje, kuriame laukiami visų 32 valstybių vadovai.
Didelis dėmesys bus skiriamas ir transatlantinio saugumo perspektyvoms. Į NATO viršūnių susitikimą turėtų atvykti ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kurio pastarojo meto pareiškimai dėl JAV karinio buvimo Europoje bei Aljanso ateities sukėlė nemažai diskusijų tarp Europos partnerių. Papildomo nerimo sąjungininkams sukėlė ir jo pozicija dėl Grenlandijos bei santykių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu[1].
Berlyne vykstančiose derybose tikimasi aptarti ir praktinius regiono gynybos stiprinimo klausimus. Vienas svarbiausių jų – Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje. Berlynas yra įsipareigojęs iki 2027 metų pabaigos mūsų šalyje nuolat dislokuoti 4–5 tūkst. karių, o kartu su brigada veiks ir tarptautinė NATO kovinė grupė.
Berlynas pripažįsta: vien savanorių brigadai gali nepakakti
Tuo tarpu birželio pabaigoje Vokietija pripažino, kad formuojant Lietuvoje dislokuojamą brigadą gali tekti pasitelkti ne tik savanorius. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigė, jog nors prioritetas išlieka brigadą komplektuoti savanoriškumo principu, vien to gali nepakakti, ypač siekiant užpildyti tam tikras specializuotas pareigas, įskaitant informacinių technologijų ir logistikos sritis.
Pasak ministro, jei savanorių nepakaks, dalis karių į tarnybą Lietuvoje gali būti paskirti pagal Bundesvero poreikius, tačiau toks sprendimas būtų svarstomas tik išnaudojus visas savanoriško komplektavimo galimybes.
Nepaisant šių iššūkių, Berlynas pabrėžia, kad įsipareigojimai Lietuvai nesikeičia. Vokietijos kariuomenės vadovybė tikina, jog brigados formavimas vyksta pagal planą, o jos komplektacija jau siekia apie 90 proc. Iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje planuojama nuolat dislokuoti 4–5 tūkst. karių brigadą, kuri kartu su tarptautine NATO kovine grupe sustiprins Aljanso rytinio flango gynybą.
Šiuo metu Lietuvoje tarnauja apie 1,7 tūkst. Vokietijos karių, o iki šių metų pabaigos jų skaičius turėtų viršyti 2 tūkstančius. Pratybose Pabradėje brigada taip pat demonstravo savo pasirengimą, ypatingą dėmesį skirdama šiuolaikinių dronų panaudojimui ir kovai su jų keliamomis grėsmėmis.
Lietuva žengia link Konstitucijos pakeitimo dėl branduolinio ginklo
Ketvirtadienį Lietuvos politikai pritarė siūlymui keisti Konstituciją ir iš jos išbraukti nuostatą, draudžiančią šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, toks sprendimas leistų Lietuvai ateityje visapusiškiau dalyvauti NATO kolektyvinio atgrasymo sistemoje ir sustiprintų šalies pasirengimą reaguoti į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje.
Nors didžioji dalis valdančiųjų ir opozicijos palaiko pačią idėją, diskusijų kyla dėl pataisų priėmimo būdo – dalis politikų siūlo rengti referendumą, tačiau prezidentas mano, kad sprendimą gali priimti Seimas.
Konstitucijos pataisoms priimti reikės ne mažiau kaip 94 parlamentarų balsų per du balsavimus. Politikai pabrėžia, kad siūlomi pakeitimai nereiškia ketinimų taikos metu Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą – siekiama tik panaikinti teisinį ribojimą, kuris prireikus leistų šaliai visapusiškai dalyvauti NATO branduolinio atgrasymo sistemoje.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat pažymėjo, kad tokia galimybė būtų svarstoma tik krizės ar karo atveju, o sprendimai dėl Konstitucijos pakeitimų priklauso išimtinai Lietuvos institucijoms.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia svarbią informaciją apie Prezidento susitikimą ir NATO temas, kas yra aktualu Lietuvos skaitytojams. Jame atsakyta į dažniausiai užduodamus klausimus, todėl jis yra suprantamas ir vertingas.
Straipsnis neturi pakankamai informacijos ir struktūros, kad būtų laikomas tiksliu ir nešališku. Be to, trūksta patikimų šaltinių ir konkrečių detalių apie susitikimą.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes aptaria svarbų Prezidento susitikimą, kuris gali turėti įtakos Lietuvos saugumui ir bendradarbiavimui NATO kontekste.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Prezidento susitikimą, kuris gali turėti įtakos Lietuvos saugumui ir bendradarbiavimui NATO. Jame aptariamos aktualios temos, todėl jis yra naudingas visuomenei.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie Prezidento susitikimą ir NATO temas, nesukeldamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jis yra informatyvus ir subalansuotas.
