Berlynas neatmeta privalomų tarnybos paskyrimų
Vokietijai stiprinant savo karinį buvimą Lietuvoje, dalis brigados karių gali būti siunčiami tarnauti ne savo iniciatyva. Tai Pabradėje pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pripažinęs, kad vien savanorių gali nepakakti visoms planuojamoms pareigoms užpildyti.
„Siekiame, kad kiekvienas, kuris čia atvyks, tai darytų savo sprendimu. Tačiau vis tiek gali atsitikti – ir esu įsitikinęs, kad taip bus, nors nežinau, kokiu mastu, – kad kai kurie vyks ne todėl, jog to norėjo“, – žurnalistams pirmadienį teigė ministras[1].
Pasak jo, pagrindinis tikslas išlieka brigadą komplektuoti savanoriškumo principu, tačiau neatmetama galimybė kai kuriuos karius paskirti pagal Bundesvero poreikius. Anot ministro, tokia praktika Vokietijos kariuomenėje nėra išskirtinė.
Šių metų pradžioje Vokietijos žiniasklaida skelbė, kad brigadai „Lietuva“ sunkiai sekasi pritraukti kai kurių sričių specialistus, ypač informacinių technologijų ir logistikos ekspertus. B. Pistorius pabrėžė, kad kol kas dedamos pastangos sudaryti kuo patrauklesnes sąlygas kariams ir jų šeimoms, o alternatyvūs sprendimai būtų svarstomi tik išnaudojus visas savanoriško komplektavimo galimybes.
Vokietija žada: brigada Lietuvoje bus visiškai parengta iki 2027-ųjų
Nepaisant iššūkių, Vokietijos kariuomenės vadovybė tikina, kad įsipareigojimai Lietuvai bus įvykdyti laiku. Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Christianas Freudingas pabrėžė, jog kariuomenė turi priemones užtikrinti, kad reikiami kariai būtų paskirti į tarnybą ten, kur jų reikia.
Iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje planuojama dislokuoti 4–5 tūkst. karių Vokietijos brigadą, kuri taps svarbia NATO rytinio flango gynybos dalimi. Šiuo metu Lietuvoje jau tarnauja apie 1,7 tūkst. vokiečių karių, o iki metų pabaigos jų skaičius turėtų viršyti 2 tūkstančius. Ministro teigimu, brigados personalo užpildymas šiuo metu siekia apie 90 proc., o visi Lietuvoje tarnaujantys kariai yra savanoriai.
Vizito metu Pabradėje B. Pistorius taip pat stebėjo tarptautines pratybas „Freedom Shield 26-I“, kurios tapo pirmosiomis Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ organizuojamomis pratybomis Lietuvos teritorijoje.
Vokietija Lietuvoje kuria vieną stipriausių savo brigadų
Beveik mėnesį Lietuvoje vykusios Vokietijos brigados pratybos Pabradėje pasiekė finišą. Jų metu vokiečių kariai demonstravo, kaip gintų Lietuvą galimos karinės grėsmės atveju – buvo pasitelkti tankai „Leopard“, artilerija, sraigtasparniai, naikintuvai ir pėstininkų kovos mašinos[2].
Vis dėlto didžiausias dėmesys skirtas dronams, kurie, pasak vokiečių kariškių, tapo viena svarbiausių karo Ukrainoje pamokų. Pratybų scenarijuose bepiločiai atliko tiek žvalgybos, tiek puolimo užduotis, o kariai mokėsi ne tik juos valdyti, bet ir apsisaugoti nuo jų keliamų grėsmių.
Vokietijos brigados vadas Christophas Huberis teigė, kad iki kitų metų pabaigos visa maždaug 5 tūkst. karių brigada turėtų būti pasirengusi persikelti į Lietuvą. Šiuo metu mūsų šalyje jau tarnauja apie 1,8 tūkst. vokiečių karių, tačiau Vokietija vis dar susiduria su iššūkiais ieškodama savanorių tarnybai Lietuvoje.
Nepaisant to, brigada aprūpinama moderniausia Bundesvero technika, o ateityje tokio masto pratybas su karių ir technikos perkėlimu iš Vokietijos planuojama rengti du kartus per metus.
Beveik tūkstantis JAV karių baigia rotaciją Lietuvoje
O štai birželio pradžioje pasirodė informacija, kad beveik tūkstantis Lietuvoje dislokuotų JAV karių baigia savo rotaciją ir ruošiasi grįžti į Jungtines Valstijas. Kartu iš šalies išgabenama ir dalis karinės technikos, o kol kas nėra aišku, kada Lietuvą pasieks nauja amerikiečių karių pamaina ir kokio dydžio ji bus. Nors Lietuvos institucijos teigia sulaukusios patikinimų dėl tęsiamo JAV įsipareigojimo regiono saugumui, sprendimų dėl naujos rotacijos dar laukiama.
Tuo metu vis ryškesnį vaidmenį Lietuvos gynybos planuose užima Vokietija. Berlynas iki kitų metų pabaigos siekia Lietuvoje nuolat dislokuoti apie 5 tūkst. karių brigadą, o Vokietijos pareigūnai pabrėžia, kad šis projektas išlieka vienu svarbiausių šalies prioritetų NATO rytiniame flange.
Nors brigados komplektavimas susiduria su savanorių trūkumu, Vokietija tikina neketinanti atsisakyti savo įsipareigojimų Lietuvai.
