Juškaitė: Tamašunienės veiksmai kelia pavojingą precedentą
Prasidėjus valdančiosios koalicijos pertvarkai ir prakalbus apie galimą kai kurių ministrų keitimą, daugiau nei 30 žmogaus teisių srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į koaliciją formuojančių partijų lyderius, ragindamos dabartinės teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės neskirti į šias pareigas naujos sudėties Vyriausybėje. Organizacijų teigimu, ministrė neužtikrina teismų sprendimų dėl partnerystės registravimo vykdymo ir jų įgyvendinimą apsunkina tolesniais skundais aukštesnės instancijos teismams.
Nevyriausybininkai tvirtina, esą tokie veiksmai kelia abejonių dėl Teisingumo ministerijos neutralumo ir įsipareigojimo ginti teisinės valstybės principus[1].
„Ministrės veiksmai kuria pavojingą precedentą, kai Teisingumo ministerija, kurios pagrindinė misija turėtų būti teisinės valstybės stiprinimas, tampa viena pagrindinių kliūčių įgyvendinant teismų sprendimus ir konstitucinius principus. Politiškai angažuoti ministerijos veiksmai verčia abejoti šios institucijos neutralumu ir pasiryžimu ginti demokratiją bei Konstituciją“, – pranešime cituojama Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Pasak organizacijų, Lietuvos teismai jau yra pripažinę kelias dešimtis partnerysčių, tačiau dalis sprendimų iki šiol nėra vykdomi. Be to, ministerijos teikiami skundai dažniausiai atmetami apeliacine tvarka. Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad tokia praktika prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams ir pažeidžia teisės viršenybės principą.
Laiškas išsiųstas Mindaugui Sinkevičiui, Virginijui Sinkevičiui ir Aurelijui Verygai, kurie šiuo metu derasi dėl naujos valdančiosios koalicijos sudėties. Primenama, kad pernai Konstitucinis Teismas konstatavo, jog tos pačios lyties asmenų partnerystės neįteisinimas prieštarauja Konstitucijai, o kol Seimas nepriims naujo teisinio reguliavimo, lyčiai neutrali partnerystė Lietuvoje gali būti registruojama per teismus.

Perbėgo partnerystės šalininkų kelią?
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė neslepia skeptiško požiūrio į tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą ir teigia neketinanti remti jos partijos vertybėms prieštaraujančių iniciatyvų. Vis dėlto ministrė pabrėžia, kad teismų sprendimai dėl partnerystės registravimo turi būti vykdomi, todėl ministerija iki 2026 metų pabaigos planuoja sukurti technines galimybes Registrų centre registruoti partnerystes. Anot jos, galutinius sprendimus dėl partnerystės reguliavimo turės priimti Seimas.
Panašios pozicijos laikosi ir teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Ji tvirtina nepakeitusi savo neigiamos nuomonės dėl vienalyčių porų partnerystės ir pabrėžia, kad ministerija šiuo metu nerengia įstatymo projekto Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti.
Viceministrė taip pat yra įspėjusi, kad Civilinės sąjungos institutas, jos vertinimu, galėtų pakeisti tradicinę šeimos sampratą, todėl partnerystės klausimu išlieka viena ryškiausių konservatyvios pozicijos šalininkių ministerijoje.
Naujos koalicijos kontūrai pradėti dėlioti dar Briuselyje
Briuselyje susitikę Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai aptarė galimos naujos valdančiosios koalicijos formavimą. Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pranešė, kad jau šią savaitę Vilniuje prasidės oficialios derybos, kurių metu bus kalbama ne tik apie galimus koalicijos partnerius, bet ir apie Vyriausybės programos atnaujinimą bei atsakomybių pasidalijimą.
Pasak politikų, sprendimus teks priimti greitai, nes iki kadencijos pabaigos liko apie dveji metai. M. Sinkevičius taip pat neatmetė galimybės, kad prie darbo Lietuvoje galėtų prisijungti Europos Parlamente dirbantys Virginijus Sinkevičius ir Aurelijus Veryga.
Tuo metu V. Sinkevičius teigė neatmetantis galimybės grįžti į nacionalinę politiką, jei demokratai nuspręstų jungtis prie valdančiosios daugumos. Jei socialdemokratams pavyktų susitarti su demokratais ir „valstiečiais“, naujoji koalicija Seime turėtų 75 balsus.