Užsieniečių daugėja, nors bendras gavėjų skaičius mažėja
Kol Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų, vaiko priežiūros išmokos užsieniečiams muša rekordus. Dar daugiau klausimų kelia tai, kad dalis šių išmokų mokama už vaikus, kurių nėra Lietuvos registruose, o valstybės institucijos neturi galimybių patikrinti, ar už juos pinigai nemokami ir kitose šalyse.
Tokias išvadas pateikė Valstybės kontrolė, išnagrinėjusi 2025 metų socialinių fondų finansines ataskaitas. Auditas atskleidė ne tik sparčiai augantį užsieniečių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, skaičių, bet ir kontrolės spragas, kurios, auditorių vertinimu, didina dvigubų išmokų bei galimo piktnaudžiavimo riziką[1].
Valstybės kontrolės duomenimis, per dvejus metus užsienio valstybių piliečių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas Lietuvoje, skaičius padidėjo daugiau nei 56 proc. Kartu beveik 79 proc. išaugo ir jiems išmokėta suma – nuo 4,4 mln. eurų iki 7,94 mln. eurų.
Šie skaičiai išsiskiria bendrame šalies kontekste. Dėl mažėjančio gimstamumo bendras vaiko priežiūros išmokų gavėjų skaičius Lietuvoje per trejus metus sumažėjo nuo 58 tūkst. iki 47 tūkst. asmenų. Tuo metu trečiųjų šalių piliečių grupėje situacija buvo priešinga – gavėjų skaičius išaugo beveik dviem trečdaliais.
Jeigu 2023 metais užsieniečiai sudarė apie 2 proc. visų gavėjų, tai 2025 metais jų dalis jau siekė 4 proc. Tuo tarpu Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir Šveicarijos piliečių skaičius išliko beveik nepakitęs.

Didžiausi šuoliai – tarp Vidurio Azijos ir Ukrainos piliečių
Auditas atskleidė, kad sparčiausias augimas fiksuojamas tarp kai kurių trečiųjų šalių piliečių grupių. Įspūdingiausias pokytis užregistruotas tarp Tadžikistano piliečių – jų skaičius per dvejus metus išaugo nuo 15 iki 257 asmenų.
Panaši tendencija matoma ir tarp Uzbekistano piliečių, kurių skaičius padidėjo nuo 22 iki 146. Tarp Indijos piliečių situacija dar iškalbingesnė – 2023 metais tokių gavėjų nebuvo nė vieno, o 2025 metais jų jau buvo 21.
Pastebimai išaugo ir Ukrainos piliečių skaičius. Per dvejus metus jis padvigubėjo – nuo 272 iki 556 asmenų. Dar sparčiau augo išmokų suma, kuri beveik patrigubėjo ir pasiekė 2,3 mln. eurų.
Auditoriai pažymi, kad būtent darbo migracija iš trečiųjų šalių daro didžiausią įtaką šiems pokyčiams Lietuvos socialinės apsaugos sistemoje.
Šimtai išmokų mokamos už Lietuvoje neregistruotus vaikus
Didžiausią susirūpinimą auditoriams sukėlė sparčiai augantis išmokų gavėjų, kurių vaikai nėra registruoti Lietuvos gyventojų registre, skaičius. Per dvejus metus tokių atvejų padaugėjo daugiau nei 14 kartų – nuo 46 iki 651.
Jiems išmokėta suma taip pat augo itin sparčiai ir viršijo 1,2 mln. eurų. Kai kuriose piliečių grupėse tokie atvejai tapo dominuojantys. Pavyzdžiui, iš 257 Tadžikistano piliečių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas Lietuvoje, net 244 jas gauna už vaikus, kurių duomenų Lietuvos registruose nėra.
Pasak auditorių, Lietuvoje legaliai dirbantys ir socialinio draudimo įmokas mokantys užsieniečiai turi teisę į šias išmokas net ir tuo atveju, jei jų šeimos gyvena užsienyje. Vis dėlto kyla klausimas, ar už tuos pačius vaikus analogiškos išmokos nėra mokamos ir jų gyvenamosiose valstybėse.
Problemą apsunkina tai, kad dalies šalių informacinės sistemos nėra integruotos į Europos Sąjungos duomenų apsikeitimo tinklus, todėl galimybės operatyviai patikrinti informaciją yra ribotos.

„Sodra“ negali matyti visų pajamų, siūlomi pokyčiai
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – ribotas galimybes patikrinti užsienyje gaunamas pajamas. Nors motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, „Sodra“ šiuo metu disponuoja tik Lietuvoje deklaruojamais duomenimis.
Audito metu paaiškėjo, kad sistema iš esmės grindžiama pasitikėjimo principu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, jog iki šiol nebuvo nustatyta atvejų, kai išmokų gavėjas savo iniciatyva būtų deklaravęs užsienyje gautas darbines pajamas.
Dėl šių priežasčių auditoriai negalėjo patvirtinti 454,9 mln. eurų motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų sąnaudų pagrįstumo.
Siekdama sumažinti galimas rizikas, Valstybės kontrolė rekomenduoja keisti teisės aktus ir stiprinti kontrolės mechanizmus. Tarp siūlomų priemonių – aktyvesnis duomenų tikrinimas apie užsienyje gaunamas pajamas ir socialines išmokas, griežtesni reikalavimai pareiškėjams bei automatizuotos kontrolės priemonės tais atvejais, kai prašoma išmokų už Lietuvos registruose neapskaitytus vaikus.
Auditorių vertinimu, tokie sprendimai leistų geriau apsaugoti viešuosius finansus ir sumažintų riziką, kad socialinės išmokos būtų mokamos nepagrįstai ar dubliuojamos skirtingose valstybėse.