Priedangas gyventojai pasiektų greičiau
Po dviejų pastaruoju metu Lietuvoje skelbtų oro pavojų paaiškėjo problema, kuri ekstremalios situacijos metu gali kainuoti brangų laiką – ne visos priedangos buvo atvertos operatyviai. Reaguodama į tai, Vidaus reikalų ministerija planuoja pokyčius, kurie leistų gyventojams greičiau pasiekti saugias vietas.
„Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius inicijavo pokyčius, kuriais bus sudaromos galimybės savivaldybėms panaudoti joms jau skirtą finansavimą iš Valstybės gynimo fondo lėšų nuotolinio valdymo spynų ir kitų techninių sprendinių įrengimui priedangose. Oro pavojaus atveju tai palengvins gyventojų patekimą į priedangas“, – teigiama ministerijos pranešime[1].
Savivaldybėms bus sudaryta galimybė dalį jau skirtų lėšų nukreipti nuotoliniu būdu valdomų spynų ir kitų technologinių sprendimų diegimui. Tokios priemonės turėtų užtikrinti, kad kilus oro pavojui priedangų durys būtų atrakintos be papildomo delsimo.
Ministerija taip pat svarsto ateityje kompensuoti savivaldybėms išlaidas, susijusias su šių sistemų įrengimu, ir ragina vietos valdžią ieškoti galimybių modernius sprendimus diegti ne tik jau atnaujinamose, bet ir kitose priedangose.
Daugiau nei 30 mln. eurų priedangų atnaujinimui
Šiuo metu šalies savivaldybėms priedangų modernizavimo projektams jau paskirstyta daugiau kaip 30 mln. eurų. Už šias lėšas atnaujinama per 800 objektų, kuriuose gerinama infrastruktūra, stiprinamos konstrukcijos, modernizuojamos vėdinimo sistemos, įrengiami papildomi evakuacijos išėjimai bei sudaromos geresnės sąlygos žmonėms su negalia.
Lietuvoje iš viso yra 6 645 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių. Tai sudaro 57 proc. šalies gyventojų. Nors 37 savivaldybės jau atitinka nustatytus reikalavimus, dar 23 savivaldybėse priedangų pajėgumų nepakanka. Pagal galiojančią tvarką miestuose priedangos turi būti prieinamos bent 60 proc. gyventojų, o rajonuose – ne mažiau kaip 40 proc. gyventojų.
Ketinama atnaujinti daugiau kaip 400 priedangų
Tuo tarpu dar balandį VRM savivaldybėms paskirstė 14 mln. eurų, skirtų priedangų infrastruktūros stiprinimui ir modernizavimui. Kaip buvo skelbta, finansavimas esą pasieks 53 šalies savivaldybes ir bus panaudotas 416 priedangų atnaujinti. Įgyvendinus projektus, jose saugų prieglobstį galės rasti daugiau nei 129 tūkst. gyventojų. Tai jau trečiasis finansavimo etapas, kuriuo siekiama stiprinti civilinės saugos pasirengimą visoje Lietuvoje[2].
Numatoma ne tik gerinti priedangų techninę būklę, bet ir įrengti papildomus evakuacijos išėjimus, atnaujinti vėdinimo sistemas, pritaikyti objektus žmonėms su negalia bei aprūpinti juos generatoriais, gaisro aptikimo sistemomis, belaidžiu internetu ir būtiniausiomis priemonėmis ekstremalioms situacijoms.
Tyrimas atskleidė spragas ruošiant priedangas
Valstybės kontrolės atliktas tyrimas atskleidė, kad nemaža dalis Lietuvoje esančių priedangų valdytojų nėra tinkamai pasirengę veikti karo ar ekstremalios situacijos atveju. Nors pagal galiojančią tvarką priedangos turi būti paruoštos naudojimui per 12 valandų nuo atsakingų institucijų nurodymo, dauguma apklaustų valdytojų pripažino nežinantys, kokių konkrečių veiksmų reikėtų imtis. Kai kuriems trūksta aiškių procedūrų, gairių ir praktinių instrukcijų, kaip organizuoti priedangų parengimą gyventojams.
Tyrimas taip pat atskleidė problemas dėl priedangų prieinamumo. Dalis valdytojų negalėjo paaiškinti, kaip krizės metu gyventojai patektų į užrakintas patalpas, o kai kuriais atvejais net nėra nustatyta jų atrakinimo tvarka. Valstybės kontrolė perspėja, kad nepakankamai aiškiai apibrėžtos atsakomybės ir veiksmų planai realios grėsmės metu gali sukelti chaosą – žmonės nežinos, kur slėptis, o dalis priedangų gali likti neprieinamos net tada, kai jų labiausiai reikės.
