Seimo koridoriuose svarstoma galimybė keisti Konstituciją
Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama apie galimus Konstitucijos pakeitimus, kurie leistų lanksčiau taikyti NATO branduolinio atgrasymo priemones. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Seime jau prasidėjo neformalūs pokalbiai ir vertinama, ar pavyktų surinkti reikiamą parlamentarų palaikymą.
Pasak jo, branduolinis atgrasymas išlieka viena svarbiausių saugumo garantijų, todėl Lietuva turi būti pasirengusi svarstyti įvairius sprendimus, kurie sustiprintų šalies gynybinius pajėgumus. Politikas pabrėžia, kad šiuo metu nekalbama apie branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvos teritorijoje. Diskusijos labiau susijusios su galimybe sudaryti sąlygas NATO atgrasymo misijoms, pavyzdžiui, branduolinį ginklą galintiems gabenti orlaiviams vykdyti operacijas regione[1].
L. Kasčiūno teigimu, Konstitucijos pataisoms reikėtų ne mažiau kaip 94 Seimo narių balsų, todėl pirmiausia būtina įvertinti, ar toks palaikymas apskritai egzistuoja. Jis taip pat užsiminė, kad opozicija būtų pasirengusi paremti iniciatyvą, jei ji būtų siejama su Lietuvos saugumo stiprinimu ir valstybės gynybinių galimybių didinimu.
Politikai ragina veikti vieningai, o NATO rytiniame flange vyksta diskusijos
Tuo metu socialdemokratas Tomas Martinaitis akcentuoja, kad tokio svarbumo klausimai neturėtų tapti vien valdančiosios daugumos projektu. Anot jo, prieš pradedant Konstitucijos keitimo procesą būtina pasiekti kuo platesnį politinį susitarimą tarp visų Seime dirbančių frakcijų.
Politikas perspėja, kad diskusijos dėl branduolinio atgrasymo neišvengiamai sulauktų didelio visuomenės dėmesio, o kartu galėtų tapti ir dezinformacijos kampanijų taikiniu. Dėl šios priežasties, jo nuomone, svarbu ne tik susitarti tarp politikų, bet ir aiškiai paaiškinti visuomenei, kokių tikslų siekiama bei kokią naudą tokie sprendimai galėtų duoti šalies saugumui.
Šios diskusijos Lietuvoje suaktyvėjo po pranešimų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos svarsto galimybę plėsti branduolinio atgrasymo pajėgų buvimą Europoje. Tarptautinė žiniasklaida skelbia, kad NATO rytinio flango šalys, tarp jų Lenkija ir kai kurios Baltijos valstybės, domisi galimybe savo teritorijoje priimti tokioms misijoms skirtus orlaivius bei jų įgulas.
Vis dėlto, vertėtų paminėti, kad kol kas šia tema vyksta tik politinės diskusijos ir neoficialūs pokalbiai.
Kaunas: branduolinis atgrasymas būtų svarstomas tik karo atveju
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad Lietuva dalyvauja diskusijose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl galimų branduolinio atgrasymo priemonių regione. Pasak jo, Lietuva nesitraukia nuo šių svarstymų ir kartu su sąjungininkais vertina įvairius saugumo stiprinimo scenarijus, ypač augant nerimui dėl mažėjančio JAV konvencinių pajėgų buvimo Europoje[2].
Vis dėlto ministras pabrėžė, kad taikos metu apie branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje nekalbama. Anot jo, tokios priemonės galėtų būti svarstomos tik krizės ar karo atveju, kai būtų siekiama maksimaliai išnaudoti NATO, JAV ar Prancūzijos branduolinio atgrasymo galimybes.
R. Kaunas taip pat pažymėjo, kad sprendimai dėl galimų Konstitucijos pakeitimų yra išskirtinai Lietuvos reikalas, o sąjungininkai į šalies vidaus teisės aktų klausimus nesikiša.
Nausėdos veto pakeitė Klaipėdos uosto įstatymą
Tuo tarpu gegužės pabaigoje prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus anksčiau priimtą Klaipėdos uosto įstatymo projektą, Seimas buvo priverstas iš naujo svarstyti jo nuostatas. Šalies vadovas įspėjo, kad pirminė redakcija galėjo sudaryti prielaidas į Klaipėdos uostą patekti laivams su branduoline ginkluote, todėl kiltų rizika pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą draudimą Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus. Galiausiai parlamentarai pritarė prezidento siūlomoms pataisoms, kurios aiškiai uždraudžia tokių laivų įplaukimą į uostą.
Kartu buvo patvirtinti ir platesni Klaipėdos uosto pertvarkos planai. Numatyta keisti uosto valdymo modelį, supaprastinti infrastruktūros bei žemės nuomos reguliavimą, o iki 2028 metų pabaigos įgyvendinti maždaug 1,4 mlrd. eurų vertės plėtros projektą.
Tuo metu susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad Klaipėdos uostas jau dabar yra vienas geriausiai apsaugotų strateginių objektų Lietuvoje, turintis pažangią antidroninę sistemą ir nuolat stiprinantis saugumo priemones.
