Dalis migrantų gali būti siunčiami už Bendrijos ribų
Europos Sąjunga žengia dar vieną žingsnį griežtesnės migracijos politikos link. ES institucijos pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujų deportavimo taisyklių, kurios leis greičiau išsiųsti prieglobsčio negavusius migrantus ir kitus asmenis, neturinčius teisės pasilikti Bendrijoje. Viena svarbiausių naujovių – galimybė juos perkelti į specialius grąžinimo centrus trečiosiose šalyse už ES ribų.
Šis sprendimas yra dalis plataus masto migracijos reformų paketo, kuriuo siekiama sustiprinti išorės sienų kontrolę ir sumažinti neteisėtos migracijos mastą. Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu iš ES išvyksta tik apie 27 proc. asmenų, kurių prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti, todėl Bendrija siekia užtikrinti veiksmingesnį deportavimo sprendimų vykdymą[1].
Naujosios taisyklės taip pat numato ilgesnį sulaikymą, griežtesnes sankcijas nebendradarbiaujantiems migrantams, atvykimo draudimus bei papildomas priemones asmenims, kurie laikomi grėsme visuomenės saugumui. Kai kurios susitarimo nuostatos įsigalios po metų, tačiau galimybė steigti grąžinimo centrus už ES ribų būtų taikoma iš karto.
Įspėjama apie žmogaus teisių pažeidimų riziką
Naujasis susitarimas sulaukė aštrios dalies europarlamentarų ir žmogaus teisių organizacijų kritikos. Jų teigimu, griežtesnė migracijos politika gali lemti didesnę žmogaus teisių pažeidimų riziką ir sumažinti pažeidžiamiausių migrantų apsaugą.
Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos narė, Prancūzijos europarlamentarė Mélissa Camara pareiškė, kad naujasis teisės aktas sukuria „teisinį arsenalą, tarnaujantį ksenofobiškai ideologijai“. Politikė ypač kritikavo galimybę steigti grąžinimo centrus už ES ribų, nepilnamečių sulaikymą bei institucijų teisę vykdyti patikrinimus migrantų gyvenamosiose vietose.
Panašų susirūpinimą išsakė ir Tarptautinio gelbėjimo komiteto (IRC) ES politikos direktorė Marta Welander. Jos teigimu, susitarimas suteiks valdžios institucijoms gerokai daugiau galių sulaikyti ir deportuoti žmones, o migrantai gali atsidurti centruose, kuriuose trūktų teisinės apsaugos.
Ekspertė taip pat perspėjo apie riziką, kad dalis asmenų gali būti grąžinami į valstybes, kuriose jiems grėstų persekiojimas, kankinimai ar kiti rimti žmogaus teisių pažeidimai. Kad susitarimas įsigaliotų, jam dar turi oficialiai pritarti Europos Parlamentas ir ES Taryba.
Lietuva pati atsirinks, kuriuos migrantus priimti
Tuo tarpu Lietuva paskelbė, kad migrantus pagal Europos Sąjungos solidarumo mechanizmą priims tik atlikusi išsamų saugumo vertinimą. Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė pabrėžė, jog Lietuva turės teisę pati atsirinkti, kurie asmenys galės būti perkelti į šalį, todėl nė vienas migrantas nebus priimamas automatiškai.
Pasak jos, pagrindinis kriterijus išliks nacionalinis saugumas, o atvykstantys žmonės turės atitikti Lietuvos institucijų keliamus reikalavimus.
Viceministrė taip pat atskleidė, kad šiuo metu svarstoma pirmiausia priimti šeimas, o ne pavienius asmenis. Anot jos, toks modelis leistų lengviau organizuoti migrantų integraciją ir efektyviau valdyti nustatytą priėmimo kvotą.
Pagal dabartinius planus Lietuva ketina priimti 58 migrantus iš Kipro, o už dalį asmenų, kurių nepriims, sumokės finansinę įmoką Europos Sąjungai. A. Ščerbaitė taip pat pabrėžė, kad migrantų integracijos išlaidos būtų kompensuojamos Europos Komisijos lėšomis, įskaitant paramą jų įsikūrimui ir integracijai Lietuvoje.
