„Ignitis“ kontrolė nebuvo privatizuota, bet jo istorijoje liko VST privatizavimo pėdsakas
Kalbant tiksliai, dabartinė „Ignitis grupė“ nėra privatizuota įmonė ta prasme, kad valstybė būtų pardavusi kontrolinį paketą privačiam savininkui. Oficialūs „Ignitis grupės“ duomenys rodo, kad Lietuvos Respublika, kurios akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija, valdo 74,99 proc. bendrovės akcijų. Likusi dalis priklauso instituciniams ir mažmeniniams investuotojams.
Tačiau visuomenėje vartojamas terminas „Igničio privatizavimas“ neatsirado iš niekur. Jis remiasi ankstesne elektros skirstomųjų tinklų istorija: 2003 m. privatizuota AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ vėliau atsidūrė LEO LT konstrukcijoje, o po šios schemos žlugimo energetikos sektorius buvo vėl pertvarkytas valstybės rankose.
Todėl ši istorija nėra vienas sandoris. Tai trijų etapų grandinė: VST privatizavimas, LEO LT sukūrimas ir panaikinimas, o galiausiai – 2020 m. „Ignitis grupės“ akcijų išleidimas biržoje. Pirmame etape valstybė prarado kontrolę vienoje strateginėje skirstomųjų tinklų bendrovėje, antrame – bandė ją įtraukti į nacionalinio investuotojo modelį, trečiame – išleido dalį naujų „Ignitis grupės“ akcijų kapitalo rinkoje.
VST atsirado po „Lietuvos energijos“ skaidymo, kai valstybė atskyrė gamybą, perdavimą ir skirstymą
VST istorija prasideda ne nuo verslininkų, o nuo valstybės sprendimo perbraižyti elektros ūkio žemėlapį. 2001 m. birželio 28 d. Seimas priėmė specialiosios paskirties AB „Lietuvos energija“ reorganizavimo įstatymą. Po šios pertvarkos buvo atskirtos elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklos, o 2001 m. gruodžio 31 d. įregistruota AB „Vakarų skirstomieji tinklai“.
Bendrovė buvo sukurta Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių elektros tinklų pagrindu. Ji valdė vidutinės ir žemos įtampos elektros skirstymo tinklus centrinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyje, todėl tai buvo ne paprasta komercinė įmonė, o infrastruktūra, per kurią elektra pasiekdavo šimtus tūkstančių vartotojų. VST 2004 m. ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė aptarnavo 30 378 kv. km teritoriją, kurioje gyveno 1,89 mln. žmonių ir buvo daugiau kaip 656 tūkst. vartotojų.
Šis skaičius svarbus dėl vienos priežasties: privatizavimo objektu tapo ne prekės ženklas ir ne biurų pastatas, o elektros skirstymo sistema didelėje Lietuvos dalyje. Tokios įmonės vertė matuojama ne tik balansu, bet ir jos padėtimi valstybės infrastruktūroje.
„NDX energija“ perėmė VST kontrolę ir per kelis mėnesius pasiekė beveik visišką akcijų paketą
2003 m. valstybei priklausęs 77 proc. VST akcijų paketas buvo parduotas UAB „NDX energija“. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2004 m. elektros rinkos apžvalgoje tiesiai nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausiusios VST 77 proc. akcijų buvo parduotos Lietuvos bendrovei „NDX Energija“.
VST 2004 m. ataskaitoje rašoma, kad nuo 2003 m. gruodžio 23 d. didžiausia bendrovės akcininke tapo UAB „NDX energija“, įsteigta mažmeninės prekybos tinklo „VP Market“ savininkų. Tai buvo grupė, siejama su vadinamuoju VP dešimtuku – vienu įtakingiausių to meto Lietuvos verslo darinių.
Po pagrindinio paketo įsigijimo „NDX energija“ paskelbė privalomą oficialų pasiūlymą likusiems akcininkams. 2004 m. sausio 26 d. Vertybinių popierių komisijoje buvo įregistruotas pasiūlymas supirkti likusias VST akcijas po 1,73 lito už akciją. Oficialaus pasiūlymo metu „NDX energija“ supirko 79 050 062 akcijas, kurios sudarė 19,51 proc. bendrovės įstatinio kapitalo.
Rezultatas buvo greitas ir aiškus. 2004 m. balandžio 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo dieną „NDX energija“ jau valdė 97,08 proc. VST akcijų ir balsų. Tai reiškė beveik visišką bendrovės kontrolę.
VST balanse po privatizavimo atsirado dideli turto, kapitalo ir skolos pokyčiai
Po privatizavimo VST finansinės ataskaitos tapo viena jautriausių šios istorijos dalių. 2004 m. ataskaitoje matyti, kad ilgalaikis materialusis turtas 2002 m. sudarė 571,641 mln. litų, 2003 m. – 2,387997 mlrd. litų, o 2004 m. – 2,255645 mlrd. litų. Toks šuolis rodo, kad įmonės balanse po reorganizavimo ir turto vertinimų atsirado visiškai kito masto skaičiai.
Nuosavo kapitalo dalyje 2003 m. buvo įrašytas 1,504105 mlrd. litų perkainojimo rezervas, o 2004 m. jis siekė 1,422189 mlrd. litų. Tais pačiais 2004 m. įstatinis kapitalas buvo sumažintas nuo 405,262 mln. litų iki 3,718 mln. litų, o vėliau vėl padidintas iki 111,540 mln. litų.
VST ataskaitoje taip pat nurodyta, kad 2004 m. pradžioje bendrovės finansinės skolos sudarė 107 mln. litų, o metų pabaigoje – 497,1 mln. litų. Ten pat paaiškinta, kad 2004 m. buvo paimtas 389,8 mln. litų kreditas, skirtas padengti įsipareigojimui akcininkams po įstatinio kapitalo mažinimo.
Ši vieta yra tyrimo branduolys. VST pirkėjas įgijo kontrolę strateginėje įmonėje, o netrukus pačios įmonės balanse atsirado šimtų milijonų litų skola, susijusi su atsiskaitymu akcininkams po kapitalo mažinimo. Vertinti šį mechanizmą politiškai galima skirtingai, bet finansiniai dokumentai rodo aiškią seką: privatizavimas, beveik visiškos kontrolės perėmimas, kapitalo mažinimas, kreditas ir išmokėjimai akcininkams.
LEO LT buvo bandymas sujungti valstybės energetikos turtą su privačios grupės valdoma VST
2008 m. VST istorija persikėlė į dar didesnę politinę konstrukciją – LEO LT. 2008 m. balandžio 29 d. Ūkio ministerijos ir „NDX energijos“ atstovai pasirašė nacionalinio investuotojo bendrovės steigimo dokumentus. Sutartis ir įstatų projektus pasirašė tuometis ūkio ministras Vytas Navickas ir „NDX energijos“ generalinis direktorius Ignas Staškevičius.
LEO LT turėjo sujungti valstybės valdomą „Lietuvos energiją“, Rytų skirstomuosius tinklus ir „NDX energijos“ turėtas VST akcijas. Tuo metu buvo žadama, kad ši konstrukcija padės įgyvendinti naujos atominės elektrinės, elektros jungčių į Lenkiją ir Švediją projektus. Įstatinis kapitalas sandorio užbaigimo dieną turėjo siekti 5 mlrd. litų.
Pačios VST 2008 m. pusmečio ataskaitoje LEO LT apibūdinta kaip nacionalinio investuotojo bendrovė, per dukterines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos elektros energetikos sistemos dalį. Joje nurodyta, kad nacionalinis investuotojas sukurtas jungiant AB „Lietuvos energija“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „VST“.
Šioje konstrukcijoje „NDX energija“ įgijo 38,3 proc. LEO LT akcijų, o valstybei teko 61,7 proc. Viešuose to meto šaltiniuose nurodyta, kad 97 proc. VST paketas LEO LT sandoryje buvo vertinamas 2,734 mlrd. litų – gerokai daugiau nei 2003 m. sumokėta suma už 77 proc. VST akcijų.
Konstitucinis Teismas ir Vyriausybė sustabdė LEO LT modelį, o „NDX energijai“ sumokėta 680 mln. litų
LEO LT projektas greitai tapo politinio pasitikėjimo krize. 2009 m. kovo 2 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl nacionalinio investuotojo steigimo teisėtumo, susijusį su Atominės elektrinės įstatymo nuostatomis. Pats nutarimas teisiškai buvo sudėtingesnis nei paprastas politinis šūkis, tačiau jo esmė buvo aiški: valstybės interesų apsauga ir naujos atominės elektrinės tikslas įstatyme nebuvo užtikrinti taip, kaip reikalauja Konstitucija.
2009 m. lapkričio 25 d. Vyriausybė priėmė nutarimą pritarti LEO LT panaikinimo ir nacionalinio investuotojo sukūrimo sutarčių nutraukimo sutarties projektui. Nutarime tiesiai įrašyta, kad Vyriausybė siekia atkurti valstybės įtaką elektros energetikos sektoriui ir užtikrinti sąžiningą LEO LT panaikinimą.
2009 m. gruodį LEO LT išardymo sandoris buvo užbaigtas. „Verslo žinių“ duomenimis, pati LEO LT sumokėjo „NDX energijai“ 680 mln. litų už šios turėtą 38,3 proc. LEO LT akcijų paketą, o Vyriausybė tapo vienintele LEO LT akcininke. Tame pačiame tekste nurodyta, kad VST prieš tai buvo atsisakiusi ieškinio, kuriuo siekė iš „NDX energijos“ prisiteisti 520,831 mln. litų.
Tai buvo momentas, kai valstybė formaliai susigrąžino kontrolę, bet pinigų ir turto kelias jau buvo nuėjęs ilgą ratą. VST buvo privatizuota, vėliau įnešta į LEO LT, po to LEO LT išardyta, o privačiam akcininkui išmokėtas 680 mln. litų atsiskaitymas. Ši seka iki šiol paaiškina, kodėl „Ignitis“ istorijoje nuolat grįžtama prie VST privatizavimo klausimo.
Dabartinė „Ignitis grupė“ susiformavo po kelių pertvarkų, o 2020 m. IPO buvo naujų akcijų išleidimas
Po LEO LT istorijos energetikos sektorius buvo tvarkomas iš naujo. 2016 m. sausio 1 d. sujungus LESTO ir „Lietuvos dujas“ buvo įkurta AB „Energijos skirstymo operatorius“ – ESO. Oficialiai skelbta, kad sujungus bendroves klientai elektros ir dujų klausimus galės spręsti vienoje įmonėje, o metinis sutaupymo efektas turėjo siekti 3,6 mln. eurų.
2019 m. rugsėjo 6 d. „Lietuvos energija“ tapo „Ignitis grupe“. Kartu buvo pakeisti ir pagrindinių grupės įmonių pavadinimai: „Lietuvos energijos tiekimas“ tapo „Ignitis“, „Lietuvos energijos gamyba“ – „Ignitis gamyba“, o „Lietuvos energija renewables“ – „Ignitis renewables“.
2020 m. Finansų ministerijos darbo grupė rekomendavo ruoštis „Ignitis grupės“ pirminiam viešam akcijų siūlymui. Ministerija nurodė, kad 2020–2030 m. laikotarpiu bendrovei reikės 5–6 mlrd. eurų investicijų, o IPO buvo įvardytas kaip akcinio kapitalo pritraukimo būdas.
Galutinis IPO nebuvo kontrolinio valstybės paketo pardavimas. „Ignitis grupės“ 2020 m. spalio 2 d. pranešime nurodyta, kad siūlymą sudarė tik naujai išleistos akcijos, galutinė kaina buvo 22,50 euro už akciją arba tarptautinį depozitoriumo pakvitavimą, o bendrosios pajamos siekė 450 mln. eurų. Siūlymas apėmė 20 mln. akcijų, o po įtraukimo į prekybą Lietuvos Respublika per Finansų ministeriją išliko pagrindinė akcininkė su 73,1 proc. akcijų dalimi.
Tikroji istorijos esmė – ne vienas „pardavimas“, o ilga valstybės, verslo ir kapitalo rinkų kova dėl energetikos kontrolės
VST privatizavimas buvo realus strateginės infrastruktūros kontrolės perleidimas privačiai bendrovei. LEO LT buvo bandymas tą privatų turtą sujungti su valstybės energetikos branduoliu ir sukurti nacionalinį investuotoją. „Ignitis grupės“ IPO buvo jau kito laikotarpio sprendimas – valstybės kontroliuojamos įmonės kapitalo pritraukimas per biržą, išleidžiant naujas akcijas.
Todėl sakinys „Ignitis buvo privatizuotas“ yra per grubus ir netikslus. Tiksliau sakyti taip: dabartinės „Ignitis grupės“ istorijoje yra VST privatizavimo, LEO LT ir 2020 m. IPO grandinė. Šioje grandinėje valstybė vienu metu bandė liberalizuoti rinką, pritraukti privatų kapitalą, išlaikyti energetikos kontrolę ir finansuoti brangius strateginius projektus.
Didžiausias neatsakytas klausimas lieka ne formalus – kas ką valdė konkrečią dieną. Dokumentai tai leidžia atkurti gana tiksliai. Sunkesnis klausimas yra kitas: ar valstybė, parduodama VST, tinkamai įvertino strateginės infrastruktūros vertę, būsimas pinigų srautų galimybes ir riziką, kad privatizavimo finansinė našta galiausiai bus perkelta pačiai įmonei.
Šaltiniai
AB „VST“. (2005). 2004 metų metinis prospektas-ataskaita
https://www.nasdaqbaltic.com/market/upload/reports/vst/2004_yb_lt_ltl.pdf
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. (2004). Elektros energijos rinkos stebėsenos ataskaita
https://vert.lt/dujos/SiteAssets/rinkos-stebesenos-ataskaitos/ek-2004.pdf
AB „VST“. (2008). 2008 m. šešių mėnesių tarpinis pranešimas
https://www.nasdaqbaltic.com/market/upload/reports/vst/2008_q2_lt_ltl.pdf
Kauno diena / BNS. (2008). „Leo“ steigėjai pagaliau sukirto rankomis
https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/leo-steigejai-pagaliau-sukirto-rankomis-448701
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. (2009). Dėl nacionalinio investuotojo steigimo teisėtumo
https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta513/content
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. (2009). Nutarimas Nr. 1539 dėl LEO LT panaikinimo ir nacionalinio investuotojo sukūrimo sutarčių nutraukimo sutarties projekto
https://www.infolex.lt/ta/88542
Verslo žinios. (2009). „NDX energija“ uždirbo, bet ir prarado kelis milijardus litų
https://www.vz.lt/archive/news.php/id%3D5867240
15min / BNS. (2008). Europos Komisija toliau aiškinasi dėl „Leo LT“ steigimo
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/europos-komisija-toliau-aiskinasi-del-leo-lt-steigimo-56-15896
ESO. (2015). Jungiasi LESTO ir „Lietuvos dujos“: ką reikia žinoti klientams?
https://www.eso.lt/naujienos/jungiasi-lesto-ir-lietuvos-dujos-ka-reikia-zinoti-klientams/832
„Ignitis grupė“. (2019). „Lietuvos energija“ tampa „Ignitis grupe“
https://ignitisgrupe.lt/naujienos/lietuvos-energija-tampa-ignitis-grupe
Lietuvos Respublikos finansų ministerija. (2020). Darbo grupės rekomendacija – ruoštis „Ignitis grupės“ IPO
https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/darbo-grupes-rekomendacija-ruostis-ignitis-grupes-ipo/
„Ignitis grupė“. (2020). Pranešimas apie galutinę viešo akcijų siūlymo kainą
https://ignitisgrupe.lt/sites/default/files/public/2024-02/2020%2010%2002%20%E2%80%9EIgnitis%20grup%C4%97s%E2%80%9C%20prane%C5%A1imas%20apie%20galutin%C4%99%20vie%C5%A1o%20akcij%C5%B3%20si%C5%ABlymo%20kain%C4%85%20%28LT%29.pdf
„Ignitis grupė“. (2026). Akcininkų struktūra
https://ignitisgrupe.lt/investuotojams/akcininku-struktura
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie Igničio privatizavimo bylą, jos etapus ir iššūkius, todėl jis yra vertingas ir suprantamas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia aiškią informaciją apie Igničio privatizavimo bylą, jos etapus ir iššūkius, be to, jis remiasi faktiniais istoriniais ryšiais, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes Igničio privatizavimo byla yra svarbi tema Lietuvos energetikos sektoriuje, o jos pasekmės gali turėti didelės įtakos rinkai ir vartotojams. Be to, straipsnyje pateikiama informacija apie privatizavimo procesą ir galimus rezultatus, kurie yra svarbūs tiek investuotojams, tiek plačiajai visuomenei.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Igničio privatizavimo procesą, jo etapus ir iššūkius, kas yra naudinga visuomenei, norinčiai suprasti energetikos sektoriaus pokyčius Lietuvoje.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Igničio privatizavimo bylą, be emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai išdėstyti faktai ir galimi rezultatai, kas yra psichologiškai saugu skaitytojams.
