Ar biurai gali pakeisti lietuvių įpročius?
Lietuviai tarp europiečių išsiskiria ne tik menku fiziniu aktyvumu, bet ir prasčiausiu savo sveikatos vertinimu. Specialistai jau ne vienerius metus kalba apie būtinybę daugiau judėti, tačiau vis dažniau keliama kita mintis – galbūt problema slypi ne vien žmonių motyvacijoje, o aplinkoje, kurioje jie praleidžia didžiąją dienos dalį?
Europos duomenys rodo, kad šiuolaikinis darbas tampa vis labiau sėslus. „Eurofound“ statistika atskleidžia, jog 2024 metais 41 proc. Europos Sąjungos darbuotojų prie kompiuterių ar kitų skaitmeninių įrenginių dirbo visą darbo laiką, o daugiau nei septyni iš dešimties jais naudojosi bent ketvirtadalį darbo dienos[1].
Tuo metu „Eurostat“ duomenimis, gerai arba labai gerai savo sveikatą vertina tik 49 proc. Lietuvos gyventojų – tai prasčiausias rezultatas visoje Bendrijoje. Tokios tendencijos skatina ieškoti sprendimų ne tik sporto salėse, bet ir biuruose.
Ekspertų teigimu, jei didžioji dienos dalis praleidžiama darbo vietoje, būtent ten gali būti formuojami ir sveikesni kasdieniai įpročiai. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik darbuotojų motyvacijai, bet ir aplinkai, kuri natūraliai skatintų daugiau judėti.
Nuo darbo vietos iki sporto aikštelės
Šią idėją praktiškai išbandyti nusprendė Vilniuje veikiančio verslo centro „Hero“ bendruomenė. Čia startuoja iniciatyva „Hero in Motion“, kurios metu darbuotojai bėgs ant pastato terasoje įrengto 300 metrų ilgio tako. Kiekvienas įveiktas ratas bus paverstas vieno euro parama žmonių su negalia sporto komandai „Paradoksas“, o surinktos lėšos bus skirtos sporto inventoriui įsigyti.
Iniciatyvos organizatoriai teigia siekiantys parodyti, kad fizinis aktyvumas gali tapti natūralia darbo dienos dalimi, o ne veikla, kuriai laiko ieškoma tik po darbo.
„Tokių tendencijų nepakeisime vien kalbėdami apie fizinį aktyvumą – reikia aplinkos, kuri judėti skatintų kasdien. Prie to puikiai gali prisidėti ir paties biuro infrastruktūra, ir bendruomenės įtraukimas“, – pabrėžia „Realco“ komercinio nekilnojamojo turto vystymo vadovė Gintarė Žemaitė.
Renginyje dalyvausiantis paraatletas ir sprinteris Danas Sodaitis sako, kad aktyvesnė gyvensena nebūtinai reiškia sporto klubą ar intensyvias treniruotes. Anot jo, net trumpas pasivaikščiojimas ar kelių minučių pertrauka po ilgesnio darbo prie kompiuterio gali turėti teigiamos įtakos savijautai.
„Kai daug laiko praleidžiame sėdėdami, judėjimas tampa natūraliu būdu pasirūpinti savimi – geriau pailsėti, kokybiškiau miegoti, jaustis žvaliau ir lengviau tvarkytis su stresu. Mano patirtis dirbant su žmonėmis, turinčiais negalią, rodo, kad fizinis aktyvumas suteikia ne tik geresnę fizinę būklę, bet ir daugiau pasitikėjimo savimi, motyvacijos bei socialinio ryšio. Tai – investicija į gyvenimo kokybę, kuri atsiperka kiekvieną dieną“, – sako sportininkas.
Sveikata – ne tik sporto klausimas
Specialistų teigimu, aktyvumą lemia ne tik asmeninis apsisprendimas, bet ir aplinka. Todėl šiuolaikiniuose biuruose vis daugiau dėmesio skiriama ne vien sporto infrastruktūrai, bet ir kasdienį komfortą užtikrinantiems sprendimams. „Hero“ pastate įrengtos šviežio oro tiekimo, drėkinimo ir šilumos atgavimo sistemos, naudojami antibakteriniai filtrai, gausu natūralios šviesos, o darbuotojams prieinamos poilsio bei aktyvaus laisvalaikio erdvės.
Nors vienas biuras nepakeis visuomenės sveikatos rodiklių, specialistai sutinka, kad darbo aplinka gali tapti svarbia grandimi formuojant kasdienius įpročius.
„Mūsų požiūriu, sveikas biuras nėra apie vieną įspūdingą sprendimą. Tai yra daugybės kasdienių detalių visuma, kuri kasdien padeda žmogui jaustis geriau – mažiau pavargti, lengviau susikaupti, dažniau pajudėti ir turėti daugiau energijos darbo dienos metu. Būtent tokį skirtumą „Hero“ ir siekia sukurti“, – sako G. Žemaitė.
