Verslas galėtų atidėti dalį mokėjimų už elektrą iki 2038 metų
Elektros kainos jau ne vienerius metus išlieka vienu didžiausių Lietuvos verslo iššūkių, todėl prezidentas Gitanas Nausėda siūlo naują pagalbos mechanizmą. Seimui pateiktos Energetikos įstatymo pataisos numato galimybę Vyriausybei penkeriems metams sumažinti valstybės reguliuojamą elektros kainos dalį verslui, o susidariusią nepriemoką įmonės grąžintų vėliau.
„Inicijuojamu projektu numatoma galimybė Vyriausybei laikinai ir grąžintinai (…) sumažinti valstybės reguliuojamos elektros energijos kainą nebuitiniams vartotojams“, – trečiadienį pranešė Prezidentūra[1].
Prezidentūros teigimu, tokia priemonė būtų taikoma tais atvejais, kai elektros kainų pokyčiai pradeda neigiamai veikti šalies ekonomikos stabilumą ar mažina Lietuvos verslo konkurencingumą. Parama būtų orientuota į daug elektros energijos naudojančias įmones – tas, kurių metinis suvartojimas siekia bent 500 tūkst. kilovatvalandžių arba leistina naudoti galia yra ne mažesnė nei 500 kilovatų.
Preliminariais vertinimais, siūloma schema galėtų būti aktuali maždaug 1,7 tūkst. šalies įmonių. Jei ja pasinaudotų dauguma reikalavimus atitinkančių bendrovių, valstybės finansuojamų, tačiau vėliau grąžintinų lėšų poreikis siektų apie 50 mln. eurų per metus. Pasak prezidento, ši iniciatyva padėtų verslui lengviau susidoroti su energijos kainų našta ir prisidėtų prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo.
Nepaisant rekordinės saulės generacijos, elektra Lietuvoje brango
Nors Lietuva gegužę beveik pati apsirūpino elektra, gyventojams ir verslui tai pigesnių kainų neatnešė. Didmeninė elektros kaina per mėnesį šoktelėjo net 41 proc. ir pasiekė 82 Eur/MWh. „Litgrid“ aiškina, kad rinką paveikė iškart keli veiksniai – susilpnėję vėjai sumažino vėjo elektrinių gamybą, o elektros srautus regione ribojo jungčių pralaidumai bei Švedijoje vykę branduolinių elektrinių remontai[2].
Vis dėlto situaciją iš dalies gelbėjo saulė. Saulės elektrinės gegužę pagamino net 57 proc. daugiau elektros nei balandį, todėl dienos metu kainos neretai smuko iki itin žemo lygio, o kai kuriomis valandomis net tapo neigiamos. Tuo metu naktimis Lietuva dažniau jautė brangesnės Pietų Švedijos rinkos įtaką.
Dėl šios priežasties Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė elektros kaina siekė 82 Eur/MWh, kai Estijoje ji buvo gerokai mažesnė – 60 Eur/MWh. Nepaisant kainų svyravimų, vietos elektrinės gegužę pagamino net 93 proc. visos Lietuvai reikalingos elektros energijos.
Pažeidžiami vartotojai kas mėnesį permoka už elektrą
O kol verslui siūlomos naujos paramos priemonės, Energetikos ministerija sprendžia ir gyventojų permokų problemą. Šimtai tūkstančių pažeidžiamų elektros vartotojų Lietuvoje vis dar renkasi brangesnius nepriklausomų tiekėjų planus, nors galėtų naudotis pigesniu visuomeniniu tiekimu.
Energetikos ministerijos duomenimis, vidutinis vartotojas dėl to kas mėnesį permoka nuo 3 iki 9 eurų, o kai kuriais atvejais – ir daugiau. Per metus tai gali sudaryti kelias dešimtis ar net daugiau nei šimtą eurų papildomų išlaidų.
Siekdama sumažinti gyventojų permokas, Energetikos ministerija siūlo pakeitimus, pagal kuriuos nepriklausomi tiekėjai turėtų nutraukti fiksuotos kainos sutartis, jei visuomeninis tarifas vartotojui taptų palankesnis.
Šiuo metu iš maždaug 418 tūkst. pažeidžiamų vartotojų galimybe rinktis visuomeninį tiekimą pasinaudojo tik apie 176 tūkst. žmonių, o likę daugiau nei 240 tūkst. už elektrą vis dar moka brangiau nei galėtų.
