Veryga: pagrindo atleisti LRT vadovę – daugiau nei pakanka
Seimui patvirtinus reikšmingus LRT valdymo pokyčius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga pareiškė, kad dabartinės visuomeninio transliuotojo vadovės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės atleidimui argumentų esą netrūksta.
„Manau, kad pagrindų atleidimui yra daugiau nei pakankamai“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga[1].
Antradienį Seimas priėmė LRT įstatymo pataisas, kurios keičia visuomeninio transliuotojo valdymo modelį. Už jas balsavo 77 parlamentarai, vienas buvo prieš, o opozicija balsavime nedalyvavo.
Pakeitimus rengė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė, vėliau projektas buvo tobulinamas Kultūros komitete.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė: naujesnis įstatymas – daug prastesnis
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė griežtai sukritikavo Seimo priimtas LRT įstatymo pataisas, teigdama, kad jos yra žingsnis atgal, palyginti su iki šiol galiojusiu reguliavimu. Pasak jos, nors dalis didžiausią nerimą kėlusių nuostatų iš projekto buvo pašalintos, galutinis variantas vis tiek blogina visuomeninio transliuotojo padėtį[2].
Vadovės vertinimu, naujoji valdysenos sistema susilpnins LRT institucinį nepriklausomumą, apsunkins sprendimų priėmimo procesus ir sukurs daugiau biurokratinių kliūčių.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat tvirtino, kad tikrasis pataisų tikslas nėra gerinti LRT veiklą ar spręsti anksčiau įvardytas problemas. Jos teigimu, valdantieji siekia sustiprinti politinę įtaką visuomeniniam transliuotojui, o naujasis valdymo modelis taps brangesnis ir mažiau efektyvus.
LRT vadovė pažymėjo, kad svarstant pataisas buvo ignoruota dalis ekspertų, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei kitų institucijų pastabų, o pats procesas, anot jos, pakenkė LRT reputacijai. Ji neatmetė galimybės, kad naujoji įstatymo redakcija ateityje gali būti ginčijama Konstituciniame Teisme.
Auštrevičius: dalis pataisų prieštarauja Europos teisei
Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius taipogi nepagailėjo kritikos Seimo priimtoms LRT įstatymo pataisoms, teigdamas, kad dalis jų gali prieštarauti tiek Europos Sąjungos teisės aktams, tiek Lietuvos Konstitucijai.
„LRT veiklą reguliuojančios įstatymo pataisos priimtos, dalis jų prieštarauja europiniams teisės aktams, galimai yra antikonstitucinės ir šios augančios karinės įtampos laikais trukdys sklandžiai veikti LRT, informuoti visuomenę“, – savo feisbuko paskyroje skelbė P. Auštrevičius.
Politikas taip pat padėkojo protestų prieš LRT įstatymo pataisas dalyviams, teigdamas, kad jų aktyvumas padėjo atsverti valdžios sprendimus, kuriuos jis vertina kaip grėsmę demokratijos ir žodžio laisvės principams. Anot europarlamentaro, visuomenė ir toliau turi išlikti budri bei ginti laisvo žodžio ir demokratijos vertybes.
Seimas uždegė žalią šviesą pertvarkai LRT
Antradienį Seimas galutinai patvirtino LRT įstatymo pataisas, kurios reikšmingai keičia visuomeninio transliuotojo valdymo modelį. Naujajame įstatyme pirmą kartą aiškiai apibrėžta LRT misija, numatyta steigti penkių narių valdybą, o Tarybos sudėtis bus plečiama nuo 12 iki 15 narių[3].
Taip pat trumpinama Tarybos narių kadencija nuo šešerių iki ketverių metų, įvedamas dviejų kadencijų limitas bei griežtesni reikalavimai kandidatams. Be to, bus steigiamas LRT tarybos biuras, atsakingas už tarybos veiklos organizavimą.
Pakeitimai palies ir LRT generalinio direktoriaus pareigas. Vadovas ir toliau bus renkamas viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai, tačiau tas pats asmuo pareigas galės eiti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstatyme taip pat nustatyta nauja atleidimo tvarka – direktorius galės būti atleistas nepasibaigus kadencijai, jei nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ar padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Valdančiųjų sprendimu naujos nuostatos bus taikomos iš karto, todėl jos gali paliesti ir dabartinę LRT vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. Ši įstatymo dalis sulaukė kritikos tiek iš opozicijos, tiek iš Venecijos komisijos.
