Daugiau nei tūkstantis JAV karių išvyksta iš Lietuvos pasibaigus rotacijai
Pasibaigus JAV karių rotacijai, iš Lietuvos šiomis dienomis pradeda trauktis daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių su technika. LRT duomenimis, karių rotacijos kaita prasidėjo antradienį, o JAV technika dar buvo matoma Pabradėje. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad amerikiečių kariai išvyksta, tačiau kartu tvirtino turintis Vašingtono patikinimą, jog nauja rotacija bus.
Iki šiol JAV karių rotacija Lietuvoje vyko nepertraukiamai: vieni kariai išvykdavo, kiti tuo pat metu atvykdavo. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą amerikiečių karių skaičius Lietuvoje išaugo nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio. Reuters nurodo, kad nuo 2020 m. Lietuvoje rotaciniu principu buvo dislokuota apie 1 000 JAV šarvuotosios technikos karių, o paskutinė rotacija, atvykusi 2025 m. spalį, turėjo „Abrams“ tankų, „Bradley“ kovos mašinų ir „Paladin“ haubicų.
Svarbiausia detalė – šį kartą nėra aišku, kada atvyks kita JAV karių rotacija, kokio dydžio ji bus ir kokius pajėgumus turės. R. Kaunas sakė, kad patikinimas dėl naujos rotacijos yra, tačiau tikslūs terminai, pajėgumai ir apimtys bus paskelbti vėliau. Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė taip pat tvirtino, kad amerikiečių kariai Lietuvoje „lieka“ kaip atgrasymo ir gynybos dalis, tačiau dabartinė situacija akivaizdžiai skiriasi nuo ankstesnio rotacijų tęstinumo.
JAV peržiūri pajėgų dislokavimą Europoje, todėl Baltijos regionas laukia aiškesnių sprendimų
JAV karių išvykimas vyksta platesnės Vašingtono pajėgų dislokavimo Europoje peržiūros fone. Reuters skelbia, kad būsimas JAV karių buvimas Lietuvoje šiuo metu peržiūrimas, nors Vašingtonas yra įsipareigojęs tęsti rotacijas. Tai reiškia, kad kalbama ne apie oficialų JAV pasitraukimą iš Lietuvos, bet apie naują neapibrėžtumo etapą, kuriame sprendžiama, kaip amerikiečiai paskirstys savo pajėgas Europoje.
Gegužę Vašingtonas jau buvo sustabdęs daugiau nei 4 000 karių dislokavimą Europoje, o Lietuvos gynybos ministras tuomet tai vadino laikina pauze. LRT primena ir kitą epizodą: buvo pranešta apie 4 000 karių dislokavimo Lenkijoje sustabdymą, tačiau po kelių dienų D. Trumpas pareiškė, kad Lenkijoje dislokuoja 5 000 JAV karių. Tokie sprendimų svyravimai didina politinį neapibrėžtumą NATO rytiniame flange.
Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius LRT teigė, kad JAV pareigūnai jau informavo gynybos ministerijų politikos direktorius apie konkrečius planus mažinti resursus. Neoficialiai teigiama, kad Lietuva tiesiogiai neturėtų būti paveikta, tačiau pati tendencija aiški: JAV siekia peržiūrėti savo karinę naštą Europoje ir spaudžia sąjungininkus prisiimti daugiau atsakomybės už žemyno gynybą.
JAV karinių pajėgumų mažinimas Europoje kelia klausimą, kuo juos pakeis europiečiai
LRT cituoja Vokietijos žiniasklaidos informaciją, kad Jungtinės Valstijos gali gerokai sumažinti pajėgumus, kuriuos būtų pasirengusios skirti NATO krizei Europoje. Minimi galimi strateginių bombonešių pajėgumų mažinimai perpus, o amerikiečių naikintuvų – maždaug trečdaliu. Wall Street Journal taip pat skelbė, kad Pentagonas mažina JAV karinius pajėgumus, numatytus NATO gynybai krizės atveju, įskaitant strateginius bombonešius, jūrų pajėgas ir degalų papildymo ore pajėgumus.
Šis kontekstas Lietuvai ypač svarbus, nes JAV kariai Pabradėje buvo ne tik karinė jėga, bet ir politinis signalas Maskvai. Amerikiečių buvimas reiškia, kad galimos agresijos atveju Rusija rizikuotų tiesioginiu susidūrimu su JAV pajėgomis. Todėl klausimas nėra vien apie karių skaičių ar technikos vienetus – kalbama apie atgrasymo patikimumą ir apie tai, ar potencialus priešininkas tiki, kad NATO atsakas būtų automatinis.
Tarptautinio Baltijos saugumo centro direktorius Edwardas Lucasas LRT sakė, kad kiekviena minutė, praleista nerimaujant ir spėliojant apie D. Trumpą, yra minutė, kurios Europa neskiria savo pačios gynybai. Tai gana tiksliai apibūdina dabartinę padėtį: Lietuva ir kitos Europos valstybės negali remtis vien amerikiečių garantijomis, jei pats Vašingtonas perskirsto prioritetus. Europiečiams pakeisti mažėjančius JAV konvencinius pajėgumus gali prireikti penkerių ar dešimties metų.
Branduolinio atgrasymo klausimas išlenda būtent tada, kai mažėja pasitikėjimas įprastinėmis pajėgomis
Kartu su diskusijomis apie JAV karių rotacijas Lietuvoje atsirado ir dar jautresnė tema – galimas JAV branduolinių pajėgumų išplėtimas Europoje. Reuters, remdamasi „Financial Times“, skelbia, kad JAV svarsto galimybę plėsti branduolinių pajėgumų dislokavimą papildomose NATO valstybėse, ypač rytiniame flange, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis. Kalbama apie dvigubos paskirties orlaivius, galinčius vykdyti branduolinio smūgio užduotis, tačiau oficialių sprendimų nėra.
R. Kaunas LRT patvirtino, kad diskusijos vyksta, tačiau į detales nesileido dėl slaptumo reikalavimų. Jis pabrėžė, kad Lietuva šiame procese „nestovi nuošaly“. A. Skaisgirytė savo ruožtu atsargiau formulavo poziciją: ji sakė, kad noras dislokuoti orlaivius su branduoliniu ginklu būtų žingsnis į priekį, bet Lietuva dar nėra tame etape.
LRT primena ir konstitucinę kliūtį: norint dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje, reikėtų keisti Konstituciją. Todėl ši tema kol kas yra ne praktinis artimiausių savaičių sprendimas, o strateginė diskusija apie NATO atgrasymo architektūrą. Ji ypač jautri dėl pranešimų apie Rusijos branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje ir dėl vis didesnio klausimo, kaip kompensuoti galimą JAV įprastinių pajėgų mažėjimą Europoje.
Lietuvos saugumo politika pereina į etapą, kuriame vien pažadų nebepakanka
Dabartinė padėtis Lietuvai nėra katastrofa, bet ji yra aiškus perspėjimas. JAV neskelbia, kad pasitraukia iš Lietuvos, o R. Kaunas tvirtina gavęs patikinimus dėl amerikiečių sugrįžimo. Tačiau neaiškūs terminai ir pajėgumai reiškia, kad Lietuvos saugumo planavimas turi remtis ne vien sąjungininkų pažadais, bet ir savo pačios pajėgumų stiprinimu.
Lietuva jau didina gynybos išlaidas ir siekia tapti viena rimčiausiai į saugumą investuojančių NATO valstybių. Reuters nurodo, kad Lietuvos gynybos išlaidos 2026 m. turėtų siekti apie 5,4 proc. BVP, o Užsienio reikalų ministerija anksčiau skelbė 5,38 proc. BVP lygį. Tai yra labai aukštas rodiklis NATO mastu, bet vien pinigų neužtenka, jei nebus greitai kuriami realūs pajėgumai – oro gynyba, priešdroninės sistemos, amunicijos atsargos, mobilizacija, logistika ir priimančiosios šalies infrastruktūra.
Šaltiniai
LRT. (2026). JAV kariams išvykstant iš Lietuvos, ministras tikina: amerikiečiai sugrįš
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2948403/jav-kariams-isvykstant-is-lietuvos-ministras-tikina-amerikieciai-sugris
Reuters. (2026). Future presence of US troops in Lithuania is “under review,” says minister
https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/future-presence-us-troops-lithuania-is-under-review-says-minister-2026-06-02/
Reuters. (2026). US in talks to expand nuclear weapons deployments in Europe, FT says
https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/us-talks-expand-nuclear-weapons-deployments-europe-ft-says-2026-06-02/
Wall Street Journal. (2026). Pentagon Cuts Forces Earmarked for Europe in Event of Crisis
https://www.wsj.com/politics/national-security/pentagon-cuts-forces-earmarked-for-europe-in-event-of-crisis-30024891
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. (2026). Budrys in Washington: The U.S. support remains critically important for the security of the Baltic States
https://www.urm.lt/en/news/928/budrys-in-washington-the-u.s.-support-remains-critically-important-for-the-security-of-the-baltic-states%3A45542
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir išsamiai aprašo JAV karių rotacijos situaciją Lietuvoje, pateikia aktualią informaciją apie gynybos politiką, kas yra svarbu skaitytojams. Informacija yra suprantama ir vertinga, todėl rekomenduoju publikuoti.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie JAV karių rotacijos pokyčius Lietuvoje ir remiasi patikimais šaltiniais, tokiomis kaip LRT ir Reuters. Jame aiškiai nurodoma, kad nors karių skaičius mažėja, JAV įsipareigojimai Lietuvoje išlieka, kas atitinka etikos principus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja JAV karių rotacijos Lietuvoje pokyčius, kurie tiesiogiai veikia šalies gynybos situaciją ir NATO sąjungininkų bendradarbiavimą. Ši tema yra svarbi Lietuvos auditorijai, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją Europoje.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie JAV karių rotacijos pokyčius Lietuvoje, kas gali turėti įtakos šalies saugumui ir gynybai. Jame analizuojama situacija, kuri yra aktuali visuomenei, ir pateikiami ekspertų komentarai, kas padeda geriau suprasti kontekstą.
Straipsnis kelia nerimą dėl JAV karių rotacijos neaiškumo ir politinės situacijos, kas gali sukelti nepagrįstą nerimą skaitytojams. Tonas yra pernelyg pesimistinis ir gali sukelti emocinę įtampą.
Pauzė. Kame klausimų nejaukumas, kad grįš ar kad negrįš?