Lietuva žengia į autonominio vairavimo erą
Automobiliai, gebantys savarankiškai išlaikyti eismo juostą, reguliuoti greitį ir atlikti dalį vairavimo funkcijų, jau oficialiai gali būti naudojami Lietuvos keliuose. Šiuo sprendimu Lietuva tapo antrąja Europos valstybe po Nyderlandų, suteikusia teisinį pagrindą iš dalies autonominių transporto priemonių naudojimui.
Iš dalies autonominės sistemos gali padėti vairuotojui važiuojant intensyvaus eismo sąlygomis – automobilis pats palaiko pasirinktą greitį, laikosi eismo juostos ir prisitaiko prie aplinkinių transporto priemonių judėjimo. Vairuotojas ekrane mato ne tik navigacijos informaciją, bet ir automobilio atpažįstamus eismo dalyvius bei kitus svarbius objektus[1].
Tokias galimybes užtikrina pažangi technologijų visuma – kameros, jutikliai ir dirbtinio intelekto sprendimai. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad sistemos veikimas priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo kelių infrastruktūros. Aiškus ženklinimas, kokybiška danga ir tinkamos oro sąlygos išlieka svarbūs veiksniai, lemiantys autonominių funkcijų tikslumą.
Vairuotojas nuo atsakomybės neatleidžiamas
Nors technologijos tampa vis pažangesnės, vairuotojo vaidmuo išlieka esminis. Automobiliuose įrengtos salono kameros stebi, ar žmogus išlieka susikaupęs ir seka situaciją kelyje. Jei vairuotojas pernelyg ilgai nukreipia dėmesį kitur, sistema siunčia perspėjimus ir gali apriboti galimybę naudotis autopiloto funkcijomis.
„Vairuotojai priversti elgtis pakankamai gražiai, kultūringai, priekyje negali daryti bet ko, gauna perspėjimus ir po penkių perspėjimų savaitei atjungiama galimybė naudotis autopilotu. Vairuotojas turi išlikti budrus, labai gerai stebėti, ką automobilis daro“, – teigia „Hertz“ ekspertas Laurynas Boguševičius.
Ekspertai pabrėžia, kad net ir pažangiausios sistemos nėra apsaugotos nuo klaidų. Sudėtingesnėse situacijose jos gali netiksliai interpretuoti kelio ženklus ar netinkamai įvertinti aplinką, o žiemą jų darbą apsunkina purvas, rūkas ar sniegas. Dėl šios priežasties galutinė atsakomybė už transporto priemonės valdymą ir toliau tenka vairuotojui, nepaisant to, kiek funkcijų automobilis gali atlikti savarankiškai.
Atvertas kelias iš dalies autonominiams automobiliams
Gegužės pabaigoje Lietuva oficialiai pripažino Nyderlanduose patvirtintą „Full Self-Driving (Supervised)“ sistemą, todėl šalies keliuose jau gali būti naudojami automobiliai, galintys perimti dalį vairavimo funkcijų. Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimu Lietuva tapo viena pirmųjų Europos valstybių, leidžiančių eksploatuoti tokias pažangias vairavimo pagalbos sistemas.
Šis žingsnis žengtas remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, leidžiančiais valstybėms narėms pripažinti kitose ES šalyse išduotus laikinus technologijų patvirtinimus.
Vis dėlto ministerija pabrėžia, kad kalbama ne apie visiškai autonominį vairavimą. Šiuo metu leidžiamos naudoti 2 lygio automatizavimo sistemos gali išlaikyti automobilį eismo juostoje, reguliuoti greitį ir padėti vairuotojui sudėtingesnėse eismo situacijose, tačiau žmogus ir toliau išlieka atsakingas už transporto priemonės valdymą.
Kartu Lietuva, Latvija ir Estija sutarė stiprinti bendradarbiavimą autonominio transporto srityje, siekdamos greičiau diegti naujas technologijas ir koordinuoti jų plėtrą Baltijos regione.
