Ar nutekinti duomenys gali būti panaudoti prieš Lietuvą?
Daugiau nei 600 tūkst. galimai nutekintų Registrų centro dokumentų, klausimai dėl pavėluoto informacijos paviešinimo ir augantis nerimas dėl nacionalinio saugumo. Šis incidentas jau pasiekė Seimą – penktadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) renkasi į uždarą posėdį, kuriame bus aiškinamasi, kokias grėsmes Lietuvai gali kelti pavogti duomenys.
NSGK nariai iš atsakingų institucijų tikisi gauti atsakymus, kiek reali grėsmė, kad Registrų centro duomenimis pasinaudos Lietuvai priešiškos valstybės. Komitetas taip pat sieks išsiaiškinti, kokios šiuo metu žinomos incidento aplinkybės ir kaip turėtų būti saugoma kritinės reikšmės informacija[1].
Pasak NSGK narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, posėdyje bus nagrinėjami ne tik konkretūs duomenų nutekinimo aspektai, bet ir platesni kibernetinio saugumo iššūkiai. Politikė atkreipė dėmesį, kad tokio masto incidentas verčia iš naujo įvertinti valstybės informacinių sistemų apsaugą.
Duomenų skandalas nustūmė kitus saugumo klausimus
Iš pradžių NSGK planavo daugiausia dėmesio skirti pastaruoju metu fiksuotiems dronų incidentams Lietuvos oro erdvėje. Tačiau Registrų centro istorija tapo svarbiausiu darbotvarkės klausimu.
Vis dėlto komitetas aptars ir kitus nacionaliniam saugumui aktualius klausimus – dronų prasiveržimus į Lietuvos teritoriją bei šią savaitę Valstybės gynimo tarybos priimtus sprendimus.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat kritikavo situacijas, kai parlamentinis komitetas apie svarbius saugumo klausimus sužino pavėluotai arba nėra tinkamai informuojamas. Jos teigimu, NSGK turi aktyviau dalyvauti procesuose, susijusiuose su valstybės saugumu.
Kodėl visuomenė apie incidentą sužinojo tik dabar?
Generalinė prokuratūra pranešė, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo Nekilnojamojo turto registro duomenų nutekinimo buvo pradėtas dar balandžio 15 dieną – tą pačią dieną, kai gautas pranešimas apie incidentą. Tačiau viešai apie tai paskelbta tik po kelių mėnesių.
Dėl tokio delsimo kritikos sulaukė premjerė Inga Ruginienė ir ekonomikos bei inovacijų ministras Edvinas Grikšas. Premjerė aiškino, kad informacijos viešinimą ribojo vykstantis tyrimas, o tam tikrų duomenų atskleidimas galėjo sukelti teisines pasekmes.
Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda laikosi kitokios pozicijos. Jo teigimu, visuomenė turėjo būti informuota anksčiau, o Generalinė prokuratūra nebuvo uždraudusi skelbti šios informacijos.
Pirminiais duomenimis, nuo sausio mėnesio galėjo būti neteisėtai gauta daugiau nei 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro išrašų. Preliminariai vertinama, kad incidento padaryta žala siekia mažiausiai 111 tūkst. eurų.
