Bus sprendžiama užrakintų priedangų problema
Kai praėjusią savaitę Vilniuje buvo paskelbtas pavojus dėl galimo drono, dalis gyventojų susidūrė su netikėta problema – priedangos, į kurias jie turėjo skubėti slėptis, buvo užrakintos. Ši situacija išryškino vieną opiausių sostinės saugumo klausimų: kaip užtikrinti, kad daugiabučių rūsiai krizės metu būtų greitai pasiekiami, tačiau kasdienybėje išliktų saugūs.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad būtent daugiabučių rūsiai šiandien kelia daugiausia iššūkių. Anot jo, apie 70 proc. visų miesto priedangų yra įrengtos daugiabučiuose – rūsiuose, sandėliuose ar kitose bendro naudojimo patalpose. Pasak miesto vado, problema ta, kad šios vietos atlieka ne tik priedangų funkciją. Gyventojai jose laiko dviračius, sezoninius daiktus ar kitą turtą, todėl nuolat laikyti jas atrakintas būtų rizikinga[1].
Pasak mero, siūlymai visas priedangas palikti atviras visą parą skamba paprastai, tačiau realybėje tai sukeltų naujų problemų. Jo teigimu, po kelių dienų miestas susidurtų nebe su priedangų prieinamumo, o su vagysčių, vandalizmo ir sugadinto turto klausimais.
Priedangas siekiama atverti per kelias minutes
Dėl šios priežasties sostinėje jau dirba speciali saugumo komisija, kuri ieško sprendimų, kaip priedangas būtų galima aktyvuoti beveik akimirksniu. Dabartinis reglamentas numato, kad priedangos turi būti paruoštos per 12 valandų, tačiau, anot V. Benkunsko, šiandieninės grėsmės rodo, kad reakcijos laikas turi būti skaičiuojamas minutėmis.
Savivaldybė svarsto įvairius techninius ir organizacinius modelius – nuo aiškesnės atsakingų asmenų sistemos iki greitesnio raktų perdavimo ar automatizuotų sprendimų. Didžiausias tikslas, anot mero, yra rasti balansą tarp dviejų dalykų: kad gyventojai pavojaus metu galėtų greitai patekti į priedangas, bet kartu daugiabučių rūsiai netaptų lengvu taikiniu nusikaltėliams kasdienybėje.
Auditas: priedangų sistema stringa dėl neaiškių atsakomybių
Lietuvoje sparčiai plečiant priedangų tinklą, Valstybės kontrolė perspėja, kad realus pasirengimas galimai krizei vis dar kelia daug abejonių. Tyrimas parodė, kad dauguma priedangų valdytojų nežino, kokių veiksmų turėtų imtis gavę nurodymą skubiai paruošti patalpas gyventojams.
Ataskaitoje nurodyta, kad dalis jų neturi aiškių instrukcijų, procedūrų ar atsakomybių plano, nors pagal galiojančią tvarką priedangos turi būti parengtos naudoti per 12 valandų. Auditorių duomenimis, net 10 iš 11 apklaustų valdytojų negalėjo tiksliai įvardyti, kaip praktiškai vyktų toks pasiruošimas ekstremalios situacijos metu.
Ne mažiau nerimo kelia ir priedangų prieinamumas. Ataskaitoje pažymima, kad dalis patalpų yra užrakintos, priklauso privatiems asmenims, o aiškios tvarkos, kaip gyventojai į jas patektų krizės metu, tiesiog nėra. Kai kurie valdytojai pripažino, kad vienintelis būdas patekti į tam tikras priedangas būtų „laužtis“. Valstybės kontrolė taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurios priedangos iš esmės numatytos tik įstaigų darbuotojams, todėl lieka neaišku, kaip būtų apsaugoti aplinkiniai gyventojai.
Auditorių vertinimu, jei nebus aiškiai nustatytos atsakomybės, prieigos tvarka ir konkretūs veiksmai, realios krizės metu gyventojai gali susidurti su chaosu ir užrakintomis priedangomis.
Kaip priedanga gali pasitarnauti kasdienės buitinės patalpos
Priedanga – tai vieta, skirta trumpam išsigelbėjimui tada, kai kyla tiesioginis pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai. Specialistai pabrėžia, kad tokios erdvės nėra skirtos ilgalaikiam buvimui – jų pagrindinė funkcija yra apsaugoti gyventojus pirmosiomis pavojingiausiomis valandomis oro pavojaus, apšaudymo ar sprogimų metu. Priedangos turi sumažinti riziką nukentėti nuo skeveldrų, griūvančių konstrukcijų, smūgio bangų ar atsitiktinių kulkų[2].
Teigiama, kad tinkamiausiomis priedangomis dažniausiai tampa kasdien naudojamos požeminės erdvės – daugiabučių rūsiai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, tuneliai ar net sporto įstaigų persirengimo kambariai bei dušai.
Svarbiausia, kad tokios vietos būtų kuo saugesnės nuo išorinio poveikio ir galėtų bent trumpam apsaugoti žmones kritinės situacijos metu. Dėl šios priežasties vis daugiau dėmesio skiriama ne tik priedangų žymėjimui, bet ir jų realiam prieinamumui gyventojams.
