G. Meloni kritikuoja ES biurokratiją ir siekia daugiau laisvės kompensuoti energijos kainų smūgį
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pastarosiomis dienomis sustiprino kritiką Briuseliui, siekdama didesnio fiskalinio lankstumo dėl augančių energijos kainų. „Euronews“ nurodo, kad G. Meloni šią liniją iškėlė Italijos pagrindinės verslo asociacijos „Confindustria“ generalinėje asamblėjoje Romoje, kur atvirai puolė dabartinę Europos Sąjungos struktūrą. Jos žodžiais, ES pernelyg dažnai konkurencingumą, augimą ir strateginę viziją aukodavo „ideologiniams ir technokratiniams požiūriams“, prisidėdama prie Europos ekonominio ir geopolitinio silpnėjimo.
G. Meloni kritikos taikiniai buvo perteklinė ES reguliacinė našta, jos vadinamas „neprotingas“ požiūris į žaliąją transformaciją ir negebėjimas veikti kaip strateginis tarptautinės politikos veikėjas. Ši retorika nėra vien ideologinis ginčas su Briuseliu. Ji tiesiogiai susieta su Italijos reikalavimu energijos krizei taikyti panašų biudžetinį lankstumą, koks neseniai buvo suteiktas gynybos išlaidoms.
Dar praėjusią savaitę G. Meloni kreipėsi laišku tiesiai į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, prašydama leisti valstybėms laisviau naudoti biudžetą energijos kainų krizei amortizuoti. Briuselis į šį spaudimą kol kas atsako atsargiai: ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis gegužės 22 d. sakė, kad Komisija nagrinėja esamas fiskalinės sistemos lankstumo galimybes, bet jos turi būti finansiškai tvarios ir atitikti principą „laikinos, tikslingos ir pritaikytos“.
Italijos vidaus politika verčia G. Meloni konfliktą su ES paversti rinkimų argumentu
Italijoje vyksta vietos rinkimai, todėl G. Meloni spaudimas Briuseliui turi aiškų vidaus politikos matmenį. Pirmasis balsavimo turas daugelyje miestų vyko gegužės 24–25 d., o galimas antrasis turas numatytas birželio 7–8 d. „Euronews“ nurodo, kad gegužę dešinysis centro blokas pasiekė kelias svarbias pergales, įskaitant Venecijos ir Reggio Calabria merų rinkimus.
G. Meloni išlaiko reikšmingą vidaus politinį palaikymą, nors jos vyriausybė kovo mėnesį pralaimėjo svarbų referendumą dėl teisingumo reformos – prieš reformą balsavo beveik 54 proc. rinkėjų. Italijoje visuotiniai rinkimai vyks kitais metais, todėl ginčas su Briuseliu dėl fiskalinio lankstumo tampa patogia politine ašimi: vyriausybė gali teigti ginanti šeimas ir įmones nuo energijos kainų, o ES vaizduoti kaip taisyklių sistemą, trukdančią greitai reaguoti.
G. Meloni partijos „Italijos broliai“ europarlamentaras Nicola Procaccini gynė premjerės toną, sakydamas, kad būti proeuropietišku šiandien nereiškia pasyviai priimti kiekvieną ES institucijų sprendimą. Jo teigimu, reikia drąsos reikalauti praktiškesnės, mažiau ideologinės Europos, labiau prisitaikančios prie piliečių, verslo ir valstybių narių poreikių. Tačiau „Euronews“ pabrėžia, kad klausimas, kiek vyriausybėms turi būti leidžiama nukrypti nuo Stabilumo pakto taisyklių, birželio 18–19 d. Europos Vadovų Taryboje gali sulaukti šalto Šiaurės šalių požiūrio.
Didelė skola ir brangi energija daro Italiją viena pažeidžiamiausių ES ekonomikų
Italijos spaudimas Briuseliui kyla iš labai konkrečios ekonominės padėties. Šalis yra stipriai įsiskolinusi, o jos pramonė susiduria su vienomis didžiausių energijos sąnaudų Europos Sąjungoje. „Euronews“ rašo, kad Italijos pramonės bazė patirtų dar didesnį spaudimą, jei Persijos įlankos tiekimo keliai artimiausiais mėnesiais liktų uždaryti arba ribojami.
Europos Komisija jau sumažino Italijos 2026 m. BVP augimo prognozę nuo 0,8 proc. iki 0,5 proc., nurodydama, kad energijos kainų skatinama infliacija slopina augimą. Oficialioje Komisijos Italijos prognozėje nurodoma, kad realus BVP 2026 m. turėtų augti 0,5 proc., tiek pat kaip 2025 m., o 2027 m. – 0,6 proc.; infliacija šiemet prognozuojama 3,2 proc., o 2027 m. – 1,8 proc.
Reuters, remdamasi „Confindustria“ prezidentu Emanuele Orsini, skelbė, kad Italijos verslas ragina imtis investicijų ir energetikos reformų, nes ekonomika per pastaruosius 25 metus vidutiniškai augo tik 0,4 proc. per metus. E. Orsini pabrėžė, kad elektros kainos kelia rimtą grėsmę įmonėms, o atsinaujinančios energetikos projektus stabdo leidimų procedūros: laukiama apie 4 000 leidimų, o bendra blokuojamų projektų galia siekia 131 GW.
Briuselis bijo, kad energijos krizė nevirstų nauja skolų krize
Italija prašo energijos kainų šoką vertinti panašiai kaip gynybos išlaidų poreikį, tačiau Briuselis baiminasi precedento. Reuters anksčiau skelbė, kad Italija ragino ES energijos išlaidas traktuoti kaip gynybą pagal biudžeto taisykles, nes šalis siekia padėti verslui ir šeimoms susidoroti su brangstančia energija. Tačiau ES atsakas kol kas atsargus: valstybės turi naudotis jau esamomis priemonėmis, o ne automatiškai gauti plačią teisę didinti deficitą.
Europos Komisijos pavasario prognozėje nurodoma, kad energijos infliacija ES antrąjį 2026 m. ketvirtį turėtų viršyti 11 proc. ir išlikti virš 10 proc. iki metų pabaigos. Tai reiškia, kad Italijos spaudimas nėra vien nacionalinis kaprizas – energijos krizė veikia visą Europą. Tačiau kuo daugiau šalių prašys išimčių, tuo labiau silpnės naujoji fiskalinė sistema, kuri turėjo grąžinti biudžetinę drausmę po pandemijos, karo Ukrainoje ir naujo energetinio šoko.
Italijos opozicija kaltina G. Meloni, kad ji renkasi konfliktą su Briuseliu vietoje bendrų europinių sprendimų. Italijos Demokratų partijos europarlamentaras Brando Benifei „Euronews“ sakė, kad G. Meloni kalba „Confindustria“ renginyje labiau priminė propagandą nei rimtą bandymą spręsti šalies problemas, pradedant energijos kainomis. Pasak jo, tokia laikysena silpnina Italijos poziciją tuo metu, kai Europai reikia bendrų investicijų į sanglaudą, pramonę, žemės ūkį ir darbo vietas.
G. Meloni rizikuoja susidurti su rinkėjų nepasitenkinimu, jei energijos kainos išliks aukštos iki žiemos
Italija buvo didžiausia ES ekonomikos gaivinimo plano gavėja po pandemijos – jai skirta beveik 195 mlrd. eurų dotacijų ir lengvatinių paskolų. Tačiau ši priemonė baigsis 2027 m., todėl Roma turės mažiau finansinės erdvės slopinti naujus ekonominius smūgius būtent tuo metu, kai šalis artės prie visuotinių rinkimų. „Euronews“ pabrėžia, kad tai mažina G. Meloni galimybes be naujo ES lankstumo apsaugoti vartotojus ir verslą nuo brangstančios energijos.
Reuters atskirai skelbė, kad Italija dar balandį svarstė pratęsti akcizų degalams mažinimą po gegužės 1 d., kad palengvintų naštą šeimoms ir įmonėms. G. Meloni tuomet sakė, kad vyriausybė vertina galimą papildomą pratęsimą, nors jis galėtų būti trumpesnis nei ankstesnės priemonės. Tai rodo, kad Italijos valdžia jau naudoja vidaus fiskalinius instrumentus, bet jų kaina biudžetui tampa politiškai ir finansiškai vis sunkiau pakeliama.
Jei Irano karo sukelta energijos įtampa neatslūgs, G. Meloni susidurs su dviem nemaloniais pasirinkimais: arba laikytis ES fiskalinių taisyklių ir rizikuoti verslo bei vartotojų nepasitenkinimu, arba didinti spaudimą Briuseliui, rizikuojant konfliktu su fiskalinės drausmės šalimis. Būtent todėl jos anti-Briuselio tonas šiandien yra daugiau nei kampanijos retorika – tai bandymas iš anksto susikurti politinį pagrindą išimčiai, kurios Italijai gali prireikti jau šią žiemą.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Meloni resorts to EU bashing to seek fiscal flexibility as energy crunch bites
https://www.euronews.com/my-europe/2026/05/27/meloni-resorts-to-eu-bashing-to-seek-fiscal-flexibility-as-energy-crunch-bites
Reuters. (2026). Italy business lobby urges investment, energy reform to revive growth
https://www.reuters.com/business/energy/italy-business-lobby-urges-investment-energy-reform-revive-growth-2026-05-26/
European Commission. (2026). Spring 2026 Economic Forecast: Slowdown in growth as energy shock drives inflation
https://economy-finance.ec.europa.eu/economic-forecast-and-surveys/economic-forecasts/spring-2026-economic-forecast-slowdown-growth-energy-shock-drives-inflation_en
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia Italijos premjerės G. Meloni poziciją dėl energijos kainų ir ES biurokratijos, todėl jis yra vertingas ir aktualus paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie G. Meloni veiksmus ir nuomones, taip pat kontekstą apie Italijos vidaus politiką, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja Italijos vyriausybės veiksmus ir jų poveikį Europos Sąjungai, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai, ypač atsižvelgiant į energijos kainų krizę ir Europos politiką. Be to, jis apima ir vidaus politikos aspektus, kurie gali turėti įtakos platesniam Europos kontekstui.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Italijos vyriausybės poziciją ir kritiką Europos Sąjungai, kas gali padėti skaitytojams geriau suprasti esamą politinę situaciją ir jos poveikį energijos kainoms. Jame analizuojami tiek ekonominiai, tiek politiniai aspektai, todėl jis yra konstruktyvus ir naudingas.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie G. Meloni veiksmus ir kritiką Europos Sąjungai, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame nėra emocinės manipuliacijos, o diskusija apie fiskalinį lankstumą yra aktuali ir svarbi.
