Gyventojai sutaupys šimtus milijonų eurų
Augančios palūkanų normos ir brangus skolinimasis paskatino gyventojus aktyviau ieškoti būdų sumažinti savo finansinę naštą. Lietuvos banko duomenimis, nuo 2024 metų pradžios gyventojai refinansavo arba iš naujo persiderėjo dėl beveik trečdalio visų būsto paskolų Lietuvoje. Skaičiuojama, kad vien dėl geresnių paskolų sąlygų žmonės ilgainiui sutaupys daugiau nei 250 mln. eurų.
Per pusantrų metų paskolų sąlygas pagerino daugiau nei 45 tūkst. gyventojų. Bendra refinansuotų ir persiderėtų paskolų vertė jau viršijo 4 mlrd. eurų – tai sudaro apie 30 proc. viso šalies būsto paskolų portfelio[1].
Ekspertai pastebi, kad gyventojai vis dažniau nebesitaiksto su anksčiau pasirašytomis paskolų sąlygomis ir aktyviau lygina bankų pasiūlymus. Lietuvos banko teigimu, refinansavimas tapo ne tik būdu sumažinti mėnesines įmokas, bet ir priemone stiprinti konkurenciją tarp kredito įstaigų.
Refinansavimas gyventojams leido sutaupyti tūkstančius eurų
Didžiausią naudą pajuto tie gyventojai, kurie nusprendė paskolas perkelti į kitą banką arba iš naujo derėtis dėl maržos su dabartiniu kreditoriumi. Lietuvos banko inicijuoti pakeitimai, leidžiantys refinansuoti būsto paskolas paprasčiau ir dažnu atveju be papildomų išlaidų, pradėti dar 2024 metų pradžioje. Naujoji tvarka oficialiai įsigaliojo šių metų vasarį.
Nuo praėjusių metų vasario refinansuota daugiau nei 2,7 tūkst. būsto paskolų. Jas refinansavę gyventojai paskolų maržas vidutiniškai sumažino 0,42 procentinio punkto. Skaičiuojama, kad per visą paskolos laikotarpį tai leis vienam klientui sutaupyti vidutiniškai apie 7 tūkst. eurų.
Dar didesnė dalis gyventojų nusprendė nesikeisti banko, tačiau persiderėjo dėl sąlygų su esamu kredito davėju. Tokių sutarčių buvo apie 32 tūkst. Persiderėję klientai paskolų maržas vidutiniškai sumažino 0,33 procentinio punkto, o galimi sutaupymai siekia iki 4 tūkst. eurų per visą paskolos laikotarpį.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė pažymi, kad refinansavimas šiandien jau tapo realiai veikiančiu įrankiu, kuris suteikia tiesioginę finansinę naudą vartotojams.
Ryškėja nauja tendencija: gyventojai renkasi didesnį finansinį saugumą
Kartu su augančiu refinansavimo mastu keičiasi ir gyventojų požiūris į paskolų valdymą. Lietuvos bankas pastebi, kad vis daugiau žmonių renkasi fiksuotąsias palūkanų normas, kurios leidžia ilgesniam laikui užsitikrinti stabilias mėnesines įmokas.
Jeigu 2025 metų pradžioje naujų paskolų su fiksuotomis palūkanomis dalis sudarė vos 1,5 proc., tai šių metų pirmąjį ketvirtį ji jau pasiekė 10 proc. Riboti palūkanų svyravimai ir didesnis finansinis prognozuojamumas tampa vis svarbesniu argumentu gyventojams planuojant savo ilgalaikius įsipareigojimus.
Ekspertų teigimu, ši tendencija rodo augantį finansinį sąmoningumą. Gyventojai ne tik aktyviau domisi galimybe sumažinti paskolos kainą šiandien, bet ir daugiau dėmesio skiria tam, kaip apsisaugoti nuo galimų ekonominių svyravimų ateityje.
