Viešajame sektoriuje atlyginimai augo sparčiausiai
Atlyginimai Lietuvoje kyla sparčiau nei daugelis tikėjosi – dalies gyventojų pajamos per metus ūgtelėjo beveik dešimtadaliu. Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad 2026-ųjų pradžia darbuotojams buvo finansiškai palanki, tačiau ne visuose sektoriuose situacija vienodai gera.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius Lietuvoje padidėjo 9,3 proc., o pajamos „į rankas“ augo dar sparčiau – 9,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai[1].
Didžiausias atlyginimų augimas užfiksuotas viešajame sektoriuje. Čia bruto darbo užmokestis per metus padidėjo daugiau nei 11 proc., kai privačiame sektoriuje augimas siekė 8,4 proc. Neto atlyginimai valstybės sektoriuje augo 10 proc., o privačiame – 7,7 proc.
Įvertinus infliaciją, realusis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 4,4 proc., todėl augo ir gyventojų perkamoji galia.
Šių metų pradžioje vidutinis atlyginimas prieš mokesčius šalyje siekė apie 2,55 tūkst. eurų, o pajamos po mokesčių sudarė vidutiniškai 1,56 tūkst. eurų.
Vienuose sektoriuose – rekordinis augimas, kituose atlyginimai mažėjo
Ryškiausias darbo užmokesčio šuolis šiemet fiksuotas leidybos, transliavimo bei turinio kūrimo srityse – atlyginimai čia augo daugiau nei 15 proc. Sparčiai kilo ir energetikos sektoriaus darbuotojų pajamos.
Vis dėlto ne visų darbuotojų situacija gerėjo. Kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuje atlyginimai sumažėjo apie 15 proc., o švietimo srityje kritimas siekė beveik 9 proc.
Ekspertų teigimu, atlyginimų pokyčiams įtakos turėjo padidinta minimali mėnesinė alga, augę biudžetinių įstaigų atlygio koeficientai bei pakeista neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimo tvarka. Tuo pačiu šiemet darbuotojams buvo išmokėta mažiau vienkartinių premijų ir priedų.
Per pirmąjį metų ketvirtį augo ir dirbančiųjų skaičius – Lietuvoje darbuotojų padaugėjo apie 10 tūkstančių, daugiausia privačiame sektoriuje.
Kas ketvirtas gyventojas svarsto apie NT pirkimą
Tuo tarpu augantį pragyvenimo lygį šalyje rodo ir nekilnojamojo turto rinka. Naujausia „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad net 28 proc. Lietuvos gyventojų artimiausiais dvejais metais svarsto arba planuoja įsigyti būstą. Dalis respondentų dar tik vertina galimybes, tačiau kas aštuntas jau yra apsisprendęs – vieni planuoja pirkti pirmąjį būstą, kiti dairosi antrojo ar investicinio nekilnojamojo turto[2].
Ekonomistai pastebi, kad gyventojų aktyvumą palaiko ne tik augančios pajamos, bet ir palankesni skolinimosi pokyčiai – nuo rugpjūčio pirmojo būsto pirkėjams mažės pradinio įnašo reikalavimai. Be to, papildomų lėšų rinkai gali suteikti ir dalies gyventojų atsiimtos antros pakopos pensijų kaupimo santaupos.
Bankų duomenys rodo, kad būsto paskolų rinka šiemet išlieka itin aktyvi – pirmąjį ketvirtį išduotų paskolų skaičius buvo maždaug perpus didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad spartų rinkos augimą gali pristabdyti EURIBOR palūkanų normų pokyčiai. Prognozuojama, kad artimiausiu metu jos gali kilti, o tai tiesiogiai didintų gyventojų mėnesines paskolų įmokas.
Nepaisant to, nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje, tikėtina, ir toliau augs – tam įtakos turi ribota būsto pasiūla, brangstančios statybinės medžiagos bei išliekantis gyventojų lūkestis, kad būstas ateityje kainuos dar daugiau.
