U. von der Leyen Vilniuje pareiškė, kad Rusijos hibridinis spaudimas Baltijos šalims nepasieks tikslo
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Vilniuje susitiko su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais, siekdama pademonstruoti politinį Europos Sąjungos solidarumą Baltijos šalims. TVP World akcentuoja jos žinutę, kad Rusijos hibridinės atakos prieš Baltijos regioną žlugs, o Maskvos bandymai destabilizuoti rytinį ES ir NATO flangą nesuskaldys Europos.
U. von der Leyen pareiškė, kad kai išbandomos Baltijos šalys, išbandoma visa Europa. Ši formuluotė svarbi todėl, kad grėsmė Lietuvai, Latvijai ar Estijai nebėra traktuojama kaip regioninis incidentas – ji įvardijama kaip spaudimas visai Sąjungai. Vilniuje ji kalbėjo apie oro pavojaus signalus, šeimas slėptuvėse, uždaromas mokyklas ir sustojantį transportą, pabrėždama, kad tai yra 2026 m. rytinės Europos sienos realybė.
Pasak Europos Komisijos pirmininkės, pastarieji incidentai nėra pavieniai. Ji juos apibūdino kaip sąmoningą Rusijos strategiją, kurios tikslas – destabilizuoti demokratines visuomenes. Tai reiškia, kad Briuselis viešai pereina nuo atskirų dronų, trikdžių ar dezinformacijos epizodų vertinimo prie platesnės schemos: Maskva spaudžia silpniausiai pažeidžiamas vietas, tikrindama ne vien oro gynybą, bet ir politinę kantrybę.
Baltijos oro erdvės incidentai tapo testu visai Europos saugumo sistemai
„Euronews“ nurodo, kad nuo gegužės pradžios Baltijos regione užfiksuota mažiausiai šeši incidentai, susiję su dronų įskridimais į ES valstybių oro erdvę. U. von der Leyen perspėjo, kad tai, kas šiandien vyksta Baltijos šalyse, rytoj gali pasikartoti kitur palei rytinę Europos sieną. Šis vertinimas išplečia problemą nuo Lietuvos, Latvijos ir Estijos iki visos ES pasienio gynybos architektūros.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Baltijos šalys neleido ir neleis savo teritorijos ar oro erdvės naudoti atakoms prieš kitas valstybes. Jis Rusijos kaltinimus pavadino ciniška propaganda, kuria siekiama nukreipti dėmesį nuo pagrindinio fakto – Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. G. Nausėdos žodžiai atliepia platesnį Baltijos šalių argumentą: Maskva pati kuria grėsmę, o vėliau kaltina tas valstybes, kurios nuo jos ginasi.
G. Nausėda taip pat įvardijo, kad Baltijos šalių dangus nėra pakankamai saugus, o rytinė Europos Sąjungos siena kasdien patiria vis didesnį spaudimą. Tarp grėsmių jis minėjo dronų įskridimus, elektroninius trikdžius, informacines atakas ir sabotažo grėsmes kritinei infrastruktūrai. Tai jau ne vien karinė, bet ir civilinė problema, nes hibridinis spaudimas veikia transportą, energetiką, ryšius, visuomenės psichologinį saugumą ir valstybės institucijų pasirengimą.
ES žada pinigus priešdroninei gynybai, ankstyvam perspėjimui ir rytinio flango infrastruktūrai
Europos Komisija Baltijos šalims žada konkrečius finansinius instrumentus, o ne vien politinį palaikymą. U. von der Leyen Vilniuje kalbėjo apie papildomus 12 mlrd. eurų per SAFE programą, kuri suteikia iki 150 mlrd. eurų paskolų ES valstybėms gynybos išlaidoms. Lietuvos SAFE planas jau pasirašytas, o Komisijos pirmininkė pareiškė esanti pasirengusi bet kada judėti pirmyn su Estija ir Latvija.
Papildomai minimi 1,5 mlrd. eurų sanglaudos fondų, kurie dabar gali būti nukreipiami gynybai, ir 28 mlrd. eurų per naująją „East Invest Facility“. U. von der Leyen taip pat nurodė, kad kitame ilgalaikiame ES biudžete Komisija siūlo trigubinti investicijas į migraciją ir sienų valdymą, penkis kartus didinti gynybos finansavimą ir dešimt kartų – karinį mobilumą. Tai rodo, kad Baltijos regiono saugumas Briuselyje jau siejamas su kelių metų finansine pertvarka, o ne tik su reagavimu į vieną krizę.
„Euronews“ duomenimis, dalis lėšų turėtų būti nukreipta į rytinio flango projektus, įskaitant vadinamąją dronų sieną, kuri turėtų pradėti veikti iki 2027 m. pabaigos. Ji turėtų apimti priešdronines sistemas, radarais naudojamas 5G antenas ir DI valdomus perėmėjus. U. von der Leyen taip pat pabrėžė būtinybę kartu su NATO įvertinti priešdronines ir ankstyvo perspėjimo sistemas visame regione, nustatyti kritines spragas ir greičiau nukreipti paramą ten, kur jos labiausiai trūksta.
Maskvos kaltinimai Baltijos šalims Briuselyje vertinami kaip dezinformacijos ir bauginimo kampanija
Europos Parlamento politinių grupių pirmininkai gegužės 21 d. griežtai atmetė Rusijos kaltinimus Latvijai, Estijai ir Lietuvai. Maskva skelbė, kad Baltijos šalys esą rengia priešiškus veiksmus prieš Rusiją arba leidžia savo teritoriją, oro erdvę ir karinius objektus naudoti atakoms prieš ją. ES politikai šiuos kaltinimus pavadino nepagrįstais ir pavojingais.
Bendrame pareiškime pabrėžta, kad šie kaltinimai yra platesnio bauginimo, dezinformacijos ir provokacijų modelio dalis. Jie ypač rimti todėl, kad sutampa su pasikartojančiais neatpažintų dronų įskridimais į Baltijos šalių oro erdvę ir teritoriją. Europos Parlamento grupių vadovai paragino stiprinti oro erdvės stebėjimą, priešdroninius pajėgumus, situacijos suvokimą ir gebėjimą reaguoti į tolesnius incidentus.
U. von der Leyen anksčiau Rusijos grasinimus pavadino visiškai nepriimtinais, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pažadėjo didinti spaudimą Rusijai ir stiprinti ES gynybinius pajėgumus. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas Rusijos kaltinimus įvardijo kaip visišką nesąmonę ir pabrėžė, kad Maskva pati tai žino. Ši linija rodo bendrą Briuselio poziciją: Baltijos šalys nebus paliktos vienos informacinio, technologinio ir karinio spaudimo akivaizdoje.
Hibridinio karo protokolas turėtų leisti ES greičiau reaguoti į kibernetines atakas ir dezinformaciją
U. von der Leyen Vilniuje paragino sukurti europinį hibridinių situacijų protokolą. Jo paskirtis būtų greitai mobilizuoti visas ES valstybes, kai kyla kibernetinės grėsmės, dezinformacijos kampanijos ar kiti hibridinio spaudimo atvejai. Tai reikštų aiškesnį mechanizmą, kada vienos valstybės problema tampa bendru europiniu atsaku.
Europos Komisijos pirmininkė taip pat pabrėžė, kad Europa ir Ukraina turi kartu kurti gynybinius pajėgumus, kurie būtų inovatyvesni už priešininkų technologijas. Ši mintis svarbi Baltijos šalims, nes Ukraina karo lauke jau sukaupė praktinės patirties prieš dronus, elektroninę kovą ir Rusijos smūgių sistemas. Integruojant Ukrainą į Europos gynybos pramonės strategiją, Briuselis siekia ne tik remti Kyjivą, bet ir perimti tai, kas jau išbandyta fronte.
Pagrindinė šios istorijos esmė – Rusijos hibridinis spaudimas Baltijos šalims nebevertinamas kaip lokali provokacija. Jis tampa argumentu spartinti ES gynybos finansavimą, kurti dronų sieną, jungti nacionalines sistemas su „Copernicus“ ir „Galileo“ platformomis, stiprinti ankstyvą perspėjimą ir politiškai įtvirtinti principą, kad spaudimas vienai rytinio flango valstybei yra spaudimas visai Europai. Maskva tikrina ribas, o Briuselis bent jau viešai rodo, kad šį kartą atsakymas neapsiribos gražiu komunikatu.
Šaltiniai
TVP World. (2026). Von der Leyen tells Baltics Russia’s hybrid attacks will ‘fail’
https://tvpworld.com/93473162/von-der-leyen-tells-baltic-states-russian-hybrid-war-will-fail
Euronews. (2026). Baltic drone incursions test EU security, von der Leyen warns, amid escalating hybrid threats
https://www.euronews.com/my-europe/2026/05/26/baltic-drone-incursions-test-eu-security-von-der-leyen-warns-amid-escalating-hybrid-threat
Eunews. (2026). Von der Leyen: “When the Baltic states are put to the test, the whole of Europe is put to the test”
https://www.eunews.it/en/2026/05/26/von-der-leyen-when-the-baltic-states-are-put-to-the-test-the-whole-of-europe-is-put-to-the-test/
Agence Europe. (2026). EU denounces Russian accusations against Baltic states
https://agenceurope.eu/en/bulletin/article/13872/5/eu-denounces-russian-accusations-against-baltic-states
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis aiškiai ir išsamiai aprašo aktualią situaciją Baltijos šalyse, susijusią su Rusijos hibridiniu spaudimu. Jame pateikiamos svarbios žinios apie Europos Sąjungos atsaką, todėl jis vertas skaityti.
Straipsnis atitinka etikos normas, nes pateikia tikslią informaciją apie U. von der Leyen pareiškimus ir situaciją Baltijos šalyse, vengia dezinformacijos ir manipuliacijos, bei išlaiko nešališkumą.
Straipsnis yra labai aktualus, nes apima svarbius geopolitinius įvykius, susijusius su Baltijos šalimis ir Rusijos hibridiniu spaudimu. Jis taip pat atspindi Europos Sąjungos atsaką į šias grėsmes, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai.
Techninė klaida — balsas neįskaičiuotas.
Straipsnis perteikia nerimą keliančią informaciją apie saugumo grėsmes, tačiau jo tonas gali sukelti nepagrįstą paniką ir emocinę įtampą, todėl nerekomenduoju jo publikuoti.
