M. Khamenei pareiškė, kad regionas nebeturi būti JAV karinių bazių atrama
Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei pirmame dideliame viešame pareiškime nuo atėjimo į valdžią pareiškė, kad regiono valstybės nebeturėtų būti JAV karinių bazių atrama. Jo 14 puslapių rašytinė žinutė buvo paskelbta Eid al Adha šventės ir hadžo piligrimystės į Meką proga, o ją perdavė Irano valstybinė televizija.
M. Khamenei teigė, kad Jungtinės Valstijos regione nebeturės „saugaus prieglobsčio“ agresijai ir karinių bazių steigimui. Jis taip pat pareiškė, kad „laiko rodyklės neatsisuks atgal“, o regiono tautos ir žemės nebetarnaus kaip „skydai“ amerikiečių bazėms. Tai buvo aiškus signalas Persijos įlankos monarchijoms ir kitoms šalims, kuriose JAV turi karinį buvimą.
Šis pareiškimas svarbus ne tik dėl turinio, bet ir dėl formos. M. Khamenei, kuriam 56 metai, viešumoje nebuvo pasirodęs nuo tada, kai pakeitė savo tėvą Ali Khamenei, žuvusį per vasario 28 d. JAV ir Izraelio smūgius Iranui. „Euronews“ nurodo, kad tarptautinės žiniasklaidos priemonės anksčiau skelbė apie paties M. Khamenei sužeidimus ir operacijas, tačiau Teheranas šių pranešimų nėra oficialiai komentavęs.
JAV smūgiai Irano pietuose atnaujino kaltinimus dėl paliaubų pažeidimo
M. Khamenei žinutė paskelbta netrukus po to, kai JAV Centrinė vadavietė pripažino surengusi smūgius pietų Irane. CENTCOM teigimu, taikiniais tapo raketų paleidimo vietos ir Irano kateriai, kurie mėgino kloti minas. JAV kariuomenė šiuos veiksmus apibūdino kaip savigyną ir tvirtino, kad jie nebuvo skirti paliaubų rėmams sulaužyti.
Teheranas šią versiją atmetė. Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad JAV veiksmai Hormozgano regione per pastarąsias 48 valandas buvo „akivaizdus paliaubų pažeidimas“. Ministerija taip pat perspėjo, kad Iranas nepaliks „jokio agresijos akto“ be atsako ir nedvejodamas gins savo teritorinį vientisumą.
Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie sprogimus Bandar Abaso uostamiestyje, tačiau nepateikė tikslios jų kilmės. Vietos šaltiniai taip pat skelbė apie keturių Islamo revoliucijos gvardijos korpuso narių žūtį, nors oficialus Teheranas JAV smūgių nepatvirtino. Pats IRGC atskirai pareiškė numušęs JAV droną ir apšaudęs kitus orlaivius, mėginusius patekti į Irano oro erdvę, bet nenurodė, kada tai įvyko.
Tankerio incidentas prie Omano parodė, kad įtampa persikelia ir į jūrą
Įtampa neapsiribojo sausumos taikiniais. Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras pranešė apie išorinį sprogimą, pataikiusį į tanklaivį maždaug už 60 jūrmylių į rytus nuo Omano sostinės Maskato. Smūgis fiksuotas netoli vandens linijos, prie laivo kairiojo borto laivagalio.
Įgula, remiantis „Euronews“, buvo saugi, tačiau į jūrą ėmė tekėti kuras. Šis incidentas ypač jautrus todėl, kad vyksta netoli vienos svarbiausių pasaulio energetikos arterijų. Hormūzo sąsiaurio klausimas jau yra JAV ir Irano derybų dalis, o kiekvienas incidentas regione gali paveikti ne tik karinius skaičiavimus, bet ir naftos tiekimo bei draudimo rinkas.
„Euronews“ duomenimis, per 24 valandas per Hormūzo sąsiaurį su Irano leidimu praplaukė 32 laivai, įskaitant naftos tanklaivius. Tuo pat metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Hormūzo sąsiauris bus atvertas „vienu ar kitu būdu“. Ši formuluotė rodo, kad Vašingtonas laiko laivybos klausimą ne vien derybų tema, bet ir strateginiu spaudimo tašku.
JAV ir Iranas derasi dėl karo pabaigos, bet susitarimas dar nėra pasiektas
Karinė eskalacija vyksta tuo metu, kai Irano derybininkai buvo Dohoje ir su Kataro atstovais aptarinėjo galimą taikos sistemą. „Arab News“, remdamasis AFP, nurodo, kad Iranas ir JAV tęsia apsikeitimus dėl susitarimo, kuris galėtų užbaigti vasario 28 d. prasidėjusį karą. Nuo balandžio 8 d. galioja trapios paliaubos, tačiau pastarieji smūgiai rodo, kad jos išlieka labai pažeidžiamos.
Irano užsienio reikalų ministerija pripažino, kad Teheranas ir Vašingtonas dėl daugelio klausimų jau pasiekė tam tikrą supratimą, bet pabrėžė, kad galutinis susitarimas dar nėra arti. Irano užsienio politikos atstovas Esmailis Baqei pareiškė, kad nėra nustatyto termino ar galutinės datos susitarimui su JAV užbaigti. Tai kontrastuoja su Donaldo Trumpo pareiškimais, kad susitarimas su Iranu, įskaitant Hormūzo sąsiaurio atvėrimą, esą jau „didele dalimi suderėtas“.
Derybas papildomai komplikuoja JAV prezidento D. Trumpo siūlymas, kad bet koks susitarimas dėl Irano karo pabaigos turėtų būti siejamas su kelių papildomų valstybių prisijungimu prie Abraomo susitarimų. Jis minėjo Saudo Arabiją, Katarą, Pakistaną, Turkiją, Egiptą ir Jordaniją, nors Saudo Arabija savo poziciją dėl santykių su Izraeliu sieja su aiškiu keliu į Palestinos valstybingumą. Tokia sąlyga gali paversti jau ir taip sudėtingas derybas platesniu regioninės tvarkos sandoriu.
Irano pareiškimai rodo siekį spausti JAV per visą regioninę architektūrą
M. Khamenei žinutė nėra vien vidaus auditorijai skirtas religinės šventės pareiškimas. Ji nukreipta į visą regioną, kuriame JAV bazės, jūrų keliai, Izraelio saugumas, Persijos įlankos valstybės ir Irano įtakos tinklai yra vienoje saugumo grandinėje. Kai Irano lyderis kalba apie „skydus“ amerikiečių bazėms, jis faktiškai spaudžia regiono sostines pasirinkti, kiek jos nori būti siejamos su JAV kariniu buvimu.
Tą pačią liniją sustiprino ir Nasseras Arastehas, ajatolos karinės patariamosios institucijos vadovo pavaduotojas. Jis pareiškė, kad ateityje Jungtinėms Valstijoms nebus vietos Persijos įlankoje ir kad tai bus įgyvendinta „arba karu, arba be karo“. Tokia formuluotė sustiprina grasinamąjį toną, nors Teheranas tuo pat metu oficialiai pripažįsta derybų kanalus su Vašingtonu.
Pagrindinė šios istorijos esmė yra dviguba. Viena vertus, Iranas kalba apie JAV bazių išstūmimą iš regiono ir kaltina Vašingtoną paliaubų pažeidimu. Kita vertus, Teheranas vis dar derasi dėl karo pabaigos, Hormūzo sąsiaurio klausimo ir platesnio saugumo susitarimo. Tai ne taikos procesas ramioje aplinkoje, o derybos po smūgių, prie minų, tanklaivių ir karinių bazių šešėlio.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Ayatollah Mojtaba Khamenei breaks silence to vow no US military bases in the region
https://www.euronews.com/2026/05/26/ayatollah-mojtaba-khamenei-breaks-silence-to-vow-no-us-military-bases-in-the-region
Euronews. (2026). Gulf braces for Iran’s response as US strikes shake peace talks
https://www.euronews.com/2026/05/26/us-military-says-it-has-launched-new-strikes-in-iran-including-on-missile-launch-sites
Arab News / AFP. (2026). Iran supreme leader says region will ‘no longer serve as shields’ for US bases
https://www.arabnews.com/node/2644964/middle-east
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis yra aiškus ir pateikia svarbią informaciją apie Iraną ir JAV santykius, kas yra aktualu daugeliui skaitytojų. Jame išdėstyti klausimai ir atsakymai padeda geriau suprasti situaciją.
Straipsnyje trūksta konkrečių šaltinių ir detalių, kurie patvirtintų M. Khamenei grasinimus, todėl jis gali sukelti dezinformacijos riziką. Be to, teiginiai apie JAV reakciją nėra pakankamai pagrįsti, kas gali lemti nešališkumo trūkumą.
Straipsnis yra aktualus, nes apima svarbius geopolitinius įvykius, kurie gali turėti įtakos ne tik regionui, bet ir pasaulio saugumui. Toks turinys yra reikšmingas Lietuvos auditorijai, ypač atsižvelgiant į didėjančią įtampą tarptautinėje arenoje.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie tarptautinius santykius ir galimus konfliktus, kas yra aktualu visuomenei. Jame nagrinėjami tiek grasinimai, tiek derybų galimybės, todėl jis gali būti naudingas skaitytojams.
Straipsnis skatina nerimą dėl galimų karinių veiksmų ir konfliktų, o jo tonas nėra pakankamai subalansuotas, kad būtų psichologiškai saugus skaitytojams.
