JAV šaltinio teigimu, Europa gali netekti pusės amerikietiškų tolimojo smūgio pajėgumų
TVP World, remdamasis savo šaltiniu, skelbia, kad Jungtinės Valstijos ketina 50 proc. sumažinti Europoje dislokuotus tolimojo smūgio pajėgumus. Tai būtų ne vien simbolinis karių skaičiaus koregavimas, o tiesioginis smūgis vienai jautriausių NATO gynybos sričių – gebėjimui atakuoti taikinius toli už fronto linijos. Tokie pajėgumai svarbūs ne tik puolimo operacijoms, bet ir atgrasymui, nes leidžia grasinti priešo vadavietėms, logistikos centrams, oro gynybos sistemoms ir raketų paleidimo pozicijoms.
Ši žinia pasirodė jau po ankstesnių pranešimų apie JAV karinio buvimo Europoje mažinimą. AP skelbė, kad NATO aukščiausias karinis pareigūnas, JAV generolas leitenantas Alexas Grynkewichius, Briuselyje sakė nesitikintis papildomo amerikiečių karių mažinimo artimiausiu metu, išskyrus anksčiau D. Trumpo administracijos paskelbtą 5 000 karių išvedimą iš Europos. Pasak jo, Pentagonas atšaukė dalį planuotų dislokavimų į Lenkiją ir Vokietiją, o ne staiga išvedė jau ten esančius dalinius.
Vis dėlto tolimojo smūgio pajėgumų mažinimas yra jautresnis nei paprastas karių skaičiaus sumažinimas. Viena brigada ar batalionas gali būti pakeisti rotacijomis, bet strateginės ugnies priemonės ir jų valdymo architektūra greitai neatsiranda. Europai tai reiškia ne tik mažesnį amerikiečių buvimą, bet ir didesnę atsakomybę už pajėgumą, kurio daugelis Europos valstybių dešimtmečius savarankiškai beveik nevystė.
Vokietijai atšauktas JAV raketų planas paliko ilgalaikę saugumo spragą
„Financial Times“ pranešė, kad Pentagonas atšaukė planą į Vokietiją siųsti JAV batalioną, aprūpintą tolimojo nuotolio ginklais, įskaitant „Tomahawk“ tipo raketas. Šis sprendimas buvo priimtas kartu su pranešimais apie 5 000 amerikiečių karių išvedimą iš Vokietijos. Pagal ankstesnį planą JAV pajėgumai turėjo tapti laikinu sprendimu, kol Europa sukurs savas tolimojo smūgio sistemas.
ECFR analizėje nurodoma, kad šis sprendimas faktiškai panaikino 2024 m. liepą JAV ir Vokietijos suderintą planą nuo 2026 m. Europoje epizodiškai dislokuoti JAV kariuomenės įprastinius tolimojo nuotolio pajėgumus. Tarp jų buvo minima antžeminė „Tomahawk“ raketų versija, kurios nuotolis viršija 1 600 kilometrų. Būtent tokios sistemos būtų leidusios NATO Europoje turėti stipresnį nebranduolinį atgrasymo instrumentą prieš Rusiją.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas viešai pripažino, kad toks JAV sprendimas palieka pajėgumų spragą. „Defense News“ skelbė, kad B. Pistoriusas apie ją kalbėjo po Bundesvero pratybų Miunsteryje, kai tapo aišku, jog planuotas amerikietiškas sprendimas nebebus įgyvendintas taip, kaip tikėtasi. Vokietijai tai ypač svarbu, nes Berlynas pastaraisiais metais bandė pereiti nuo politinių pažadų prie realių karinių pajėgumų atkūrimo.
Europos tolimojo smūgio programos dar nekompensuoja JAV pasitraukimo
Europos valstybės jau bando kurti savarankiškus tolimojo smūgio pajėgumus, tačiau šie projektai negali greitai pakeisti JAV sistemų. „Financial Times“ skelbė, kad Prancūzija siekia prisijungti prie Jungtinės Karalystės ir Vokietijos iniciatyvos kurti antžemines tolimojo nuotolio raketas, kurių veikimo nuotolis viršytų 2 000 kilometrų. Šis planas atsirado kaip dalis platesnių pastangų sumažinti priklausomybę nuo JAV karinės paramos.
Ilgalaikė kryptis aiški – Europa nori turėti daugiau savų raketinių sistemų, bet problema yra laikas. Europos Sąjungos saugumo studijų instituto analizėje pabrėžiama, kad europiečiai turi spartinti vietinių sprendimų kūrimą, tačiau kartu pripažįstama, jog vien raketų nepakanka. Veiksmingas tolimojo smūgio pajėgumas reikalauja žvalgybos, taikinių nustatymo, duomenų perdavimo ir vadovavimo sistemų, nes be šios architektūros net brangios raketos tampa riboto efektyvumo priemone.
RUSI analizėje apie „Typhon“ sistemas pažymima, kad Vokietijos ar Europos analogas JAV pajėgumams būtų strateginis šuolis, tačiau tokia kryptis reikalauja ne tik technologijų, bet ir politinio apsisprendimo. Ilgą laiką daugelis Europos valstybių vengė plėtoti antžemines tolimojo smūgio sistemas, o dabar šią spragą tenka užpildyti jau esant karui Ukrainoje ir nuolatiniam Rusijos spaudimui rytiniam NATO flangui.
Rytinis NATO flangas turės labiau remtis europietiška gynybos pramone ir bendrais pirkimais
Lenkijai, Baltijos šalims ir Vokietijai JAV tolimojo smūgio pajėgumų mažinimas yra tiesiogiai susijęs su atgrasymo patikimumu. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas praėjusią savaitę teigė, kad sprendimo mažinti JAV karinius pajėgumus Lenkijoje nėra, tačiau platesnis amerikiečių pajėgumų peržiūrėjimas Europoje vis tiek keičia regiono saugumo skaičiavimus. Rytinis NATO flangas lieka priklausomas nuo JAV branduolinio ir įprastinio atgrasymo, bet Vašingtono prioritetai vis labiau krypsta ir į Indo–Ramiojo vandenyno regioną.
Europai dėl to teks ne tik daugiau išleisti gynybai, bet ir greičiau pirkti tai, ko realiai trūksta. „Long War Journal“ analizėje pažymėta, kad Vokietija domėjosi JAV „Typhon“ sistema kaip laikinu sprendimu, kol europinės programos pasieks brandą. Ten pat nurodoma, kad Europos Long-range Strike Approach iniciatyvoje dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Italija, Lenkija, vėliau prisijungė Švedija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai, o vienas tikslų – sukurti daugiau kaip 2 000 kilometrų nuotolio smūgio pajėgumą.
Pagrindinė šios istorijos išvada nėra vien tai, kad JAV galimai mažina dalį pajėgumų Europoje. Svarbiausia tai, kad Europos saugumo modelis, dešimtmečius rėmęsis amerikietiška strategine ugnimi, nebėra toks automatiškai garantuotas kaip anksčiau. Jeigu TVP World šaltinio informacija apie 50 proc. mažinimą pasitvirtins, NATO Europoje turės ne tik politinį, bet ir labai konkretų karinį uždavinį – užpildyti tolimojo smūgio spragą greičiau, nei tai numatyta dabartiniuose pramonės grafikuose.
Šaltiniai
TVP World. (2026). US to pull 50% of deep-strike capability from Europe, source tells TVP World
https://tvpworld.com/93466867/tvp-world-source-us-to-halve-deep-strike-capabilities-in-europe-by-50
Associated Press. (2026). NATO’s top officer doesn’t expect more American drawdowns beyond the 5,000 troops Trump announced
https://apnews.com/article/2165cf85a0d1950b223f6ac9d38b3340
Financial Times. (2026). US pullback on long-range missiles leaves Europe exposed
https://www.ft.com/content/9651dfac-90c7-416f-bfcc-dfb1eaf0a9f7
European Council on Foreign Relations. (2026). Striking reversal: How Europeans should react to Trump’s missile cancellation
https://ecfr.eu/article/striking-reversal-how-europeans-should-react-to-trumps-missile-cancellation/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai apžvelgia JAV sprendimo mažinti tolimojo smūgio pajėgumus Europoje pasekmes, kas yra aktualu tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių skaitytojams. Jame pateikiama svarbi informacija apie NATO ir regiono saugumą, todėl jis vertas dėmesio.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie JAV pajėgumų mažinimą Europoje ir jo galimas pasekmes NATO rytiniam flangui, laikydamasis tikslumo ir nešališkumo principų.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja JAV strateginius sprendimus, kurie tiesiogiai veikia NATO ir Europos saugumą. Ši tema yra svarbi Lietuvos auditorijai, ypač atsižvelgiant į regiono geopolitinę situaciją.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie JAV strateginius sprendimus ir jų poveikį NATO rytiniam flangui, kas yra aktualu regiono saugumui. Tai gali paskatinti diskusijas ir veiksmus, siekiant užtikrinti stabilumą Europoje.
Straipsnis kelia nerimą dėl saugumo spragų ir gali sukelti nepagrįstą baimę tarp skaitytojų, nes nepakankamai pabrėžia galimus sprendimus ir bendradarbiavimą.
