Pacientams vaistų tenka laukti ne vienerius metus
Naujausi vaistai Europoje pacientus pasiekia per kelias savaites, o Lietuvoje jų dar tenka laukti metus ar net trejus. Nors situacija po truputį gerėja, ekspertai perspėja – pažangus gydymas šalies pacientams vis dar prieinamas gerokai lėčiau nei daugelyje Europos Sąjungos valstybių.
Tarptautinis W.A.I.T. tyrimas atskleidė, kad Lietuva pamažu traukiasi iš Europos autsaiderių gretų. Per metus kompensuojamų inovatyvių vaistų skaičius šalyje padidėjo nuo 28 iki 37, o sprendimų dėl jų kompensavimo laikas sutrumpėjo daugiau nei dviem mėnesiais. Vis dėlto bendras vaizdas išlieka niūrus – Europos vidurkis siekia 76 kompensuojamus inovatyvius vaistus[1].
Kol tokiose šalyse kaip Vokietija ar Austrija pacientai modernų gydymą gauna itin greitai, Lietuvoje naujų preparatų tenka laukti vidutiniškai daugiau nei dvejus metus. Greičiausiai vaistai pacientus pasiekia Vokietijoje – vos per 56 dienas nuo registracijos Europos Sąjungoje.
Onkologinių vaistų laukimas Lietuvoje artėja prie trejų metų
Didžiausias atotrūkis išlieka onkologijos srityje. Iš dešimčių naujų vaistų, skirtų vėžio gydymui, Lietuvos pacientams prieinama tik nedidelė dalis. Be to, jų kompensavimo procesas ilgėja – dabar nauji onkologiniai preparatai pacientus pasiekia beveik po trejų metų.
Šiek tiek geresnė situacija matoma retų ligų gydymo srityje. Nors pagal prieinamų vaistų kiekį Lietuva dar nesiveja Europos vidurkio, kompensavimo terminai jau panašūs į kitų ES valstybių rodiklius.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos vadovė Jūra Smilgaitė sako, kad pažanga akivaizdi, tačiau be didesnio sveikatos sistemos finansavimo proveržio tikėtis sunku. Jos teigimu, spartesnį inovatyvių vaistų prieinamumą lemtų lankstesnė kainodara ir efektyvesni kompensavimo sprendimai.
Kasmet atliekamas W.A.I.T. tyrimas vertina, kaip greitai Europos šalyse pacientams tampa prieinami nauji inovatyvūs vaistai. Šiemet analizuoti 36 valstybių duomenys apie preparatus, registruotus 2021–2024 metais.
Gyventojai per ilgai laukia eilėse pas gydytojus
Vis dėlto liūdna situacija Lietuvoje fiksuojama ir kalbant apie medicinos paslaugų prieinamumą. Dar prieš mėnesį pacientai skundėsi, kad Panevėžyje patekti pas akių gydytoją tampa kone neįmanoma – valstybinėse gydymo įstaigose vizitai užpildyti keliems mėnesiams į priekį, o kai kuriose įstaigose žmonės net neberegistruojami į laukiančiųjų sąrašus.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinika šiuo metu nebegali priimti naujų pacientų, nes visi laikai jau rezervuoti, o Panevėžio rajono poliklinikoje eilėje laukia daugiau nei 700 žmonių. Situaciją apsunkina ir itin riboti specialistų darbo krūviai – trys oftalmologai kartu dirba vos kiek daugiau nei vienu etatu, todėl pacientų srautų aptarnauti tiesiog nepavyksta. Negana to, dalis registruotų pacientų neatvyksta į vizitus, o tai dar labiau apsunkina efektyvų laikų paskirstymą.
Paradoksalu, tačiau specialistų Lietuvoje statistiškai netrūksta – problema slypi ne gydytojų skaičiuje, o sistemoje. Dalis oftalmologų renkasi darbą privačiose klinikose, kur darbo sąlygos ir atlygis gerokai patrauklesni nei valstybiniame sektoriuje. Dėl to vis daugiau gyventojų priversti ieškoti pagalbos privačiai, nors ir ten pasirinkimas ribotas, o konsultacijų kainos siekia apie 75 eurus.
Tyrimai rodo, kad beveik pusė šalies gyventojų bent kartą susidūrė su sveikatos pablogėjimu dėl per ilgo laukimo pas gydytojus. Specialistų konsultacijų dažnai tenka laukti kelis mėnesius, todėl privatūs medicinos centrai daugeliui tampa vienintele galimybe greičiau gauti reikalingą pagalbą.
