Žmonės žūsta ieškodami atgaivos
Europą sukausčiusi rekordinė karščio banga jau pareikalavo pirmųjų aukų. Prancūzijoje pranešta apie mažiausiai septynias su ekstremalia kaitra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusias mirtis. Penki žmonės nuskendo, kai tūkstančiai gyventojų, bandydami atsivėsinti, plūdo prie jūros, upių ir ežerų.
Prancūzijos valdžia perspėja, kad situacija dar gali blogėti. Vyriausybės atstovė Maud Bregeon teigė, kad aukų skaičius gali keistis, nes karščio banga šalyje neslūgsta. Meteorologai prognozuoja, kad kai kur temperatūra artimiausiomis dienomis pasieks net 36 laipsnius karščio[1].
Aštuoniuose vakariniuose šalies regionuose paskelbtas oranžinis perspėjimo lygis – gegužės mėnesį toks pavojus fiksuojamas itin retai. Nelaimės registruotos įvairiose vietovėse – nuo Liono apylinkių iki Atlanto pakrantės. Daugelyje paplūdimių žmonių minios pasirodė anksčiau nei įprastai, nors gelbėtojai dar nepradėję vasaros sezono darbų.
Rekordinė temperatūra apėmė visą žemyną
Karščio banga neaplenkė ir kitų Europos šalių. Jungtinėje Karalystėje pirmadienis tapo karščiausia gegužės diena istorijoje – Londone užfiksuota 34,8 laipsnio temperatūra. Tuo metu Ispanijoje sinoptikai prognozuoja iki 38 laipsnių sieksiantį karštį.
Specialistų teigimu, ekstremalius orus sukėlė vadinamasis „karščio kupolas“ – aukšto slėgio sistema, į Europą atnešusi svilinantį orą iš Šiaurės Afrikos. Dėl šio reiškinio temperatūra daugelyje regionų gerokai viršija sezonines normas.
Karščio pasekmės jau juntamos visame žemyne: Italijoje ribojami lauko darbai, Prancūzijos paplūdimiai perpildyti dar neprasidėjus vasarai, o ūkininkai skuba anksčiau nuimti derlių.
Mokslininkai perspėja, kad tokios ekstremalios karščio bangos tampa vis dažnesnės dėl klimato kaitos. Europa šyla sparčiau nei pasaulio vidurkis, todėl panašūs reiškiniai ateityje gali tapti nauja norma.
Temperatūra kai kur viršija normą net 16 laipsnių
Tuo tarpu sinoptikai perspėja, kad pirmasis šios vasaros kaitros etapas gali tapti vienu intensyviausių per pastaruosius metus – kai kur temperatūra jau dabar net 16 laipsnių viršija įprastą gegužės pabaigos normą[3].
Rekordinio karščio tikimasi Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Londone savaitgalį temperatūra gali pakilti iki 32 laipsnių, Paryžiuje prognozuojama apie 31 laipsnį, o pietvakarių Prancūzijoje – net iki 35 laipsnių šilumos. Tuo metu Ispanijoje kai kuriuose regionuose termometrai gali pasiekti ir 38 laipsnių ribą.
Meteorologų teigimu, kaitrą sukėlė virš Europos įsitvirtinusi aukšto slėgio sistema, vadinama „karščio kupolu“. Ji neleidžia formuotis lietui, sulaiko karštą orą ir dar labiau kelia temperatūrą. Specialistai perspėja, kad klimato kaita tokias bangas daro vis dažnesnes ir ilgesnes, o išsausėję dirvožemiai tik sustiprina karščio poveikį.
Nepaisant augančio elektros poreikio vėsinimui, saulėti orai skatina rekordinę saulės energijos gamybą – Prancūzijoje ji jau pasiekė istorines aukštumas. Tiesa, dėl silpnesnio vėjo kai kuriose Europos šalyse mažėja vėjo jėgainių efektyvumas, todėl energetikos sektorius atidžiai stebi situaciją artimiausioms dienoms.
Lietuvai karščiai negraso?
Tuo tarpu Lietuvoje, bent jau vasaros pradžioje, didžiuliai karščiai, sinoptikų teigimu, negresia. Po permainingo ir vietomis itin drėgno pavasario meteorologai prognozuoja, kad birželio pradžia turėtų būti šiek tiek šiltesnė nei įprastai, tačiau ekstremalių temperatūrų kol kas nesitikima[3].
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistas Karlas Žužickas teigia, kad pirmųjų dviejų birželio savaičių vidutinė temperatūra gali siekti apie 16,5 laipsnio – tai būtų artima įprastiems birželio pabaigos ar liepos pradžios orams.
Nors kritulių kiekis prognozuojamas artimas normai, meteorologai ragina ilgalaikes prognozes vertinti atsargiai. Pasak specialistų, realūs orai dar gali reikšmingai keistis – vietoje šiltesnio periodo gali pasitaikyti ir vėsesnių dienų.
