Rusija paragino užsienio piliečius ir diplomatus palikti Kyjivą
Rusija paragino Kyjive gyvenančius užsienio piliečius ir diplomatus palikti Ukrainos sostinę, perspėdama, kad planuoja naujus smūgius miestui ir jo „sprendimų priėmimo centrams“. Šis įspėjimas paskelbtas praėjus dienai po vienos didžiausių Rusijos atakų prieš Kyjivą nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.[1]
Vėliau pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir paragino Jungtines Valstijas evakuoti diplomatus iš ambasados Kyjive. Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šis raginimas taikomas ir kitoms valstybėms, turinčioms misijas Ukrainos sostinėje.
Maskvos formuluotė buvo tiesioginė: Rusijos ginkluotosios pajėgos pradeda sistemingus smūgius prieš Ukrainos karinės pramonės objektus Kyjive, taip pat prieš vadavietes ir „sprendimų priėmimo centrus“. Užsienio piliečiams, diplomatinių misijų ir tarptautinių organizacijų darbuotojams liepta išvykti „kuo greičiau“.
Įspėjimas paskelbtas po masinės raketų ir dronų atakos prieš Ukrainos sostinę
Rusijos evakuacijos raginimas paskelbtas po sekmadienio smūgių Kyjivui, per kuriuos žuvo mažiausiai du žmonės, o daugiau kaip 90 buvo sužeisti. Kyjivo miesto administracijos vadovas Tymuras Tkačenka pirmadienį nurodė 91 sužeistąjį.
Pirmadienį gyventojai ir tarnybos tvarkė griuvėsius po atakos. Rusijos smūgiai palietė gyvenamuosius namus, daugiabučius ir turgų. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrii Sybiha į smūgių vietas atvedė daugiau kaip 70 ambasadorių, kad diplomatinis korpusas savo akimis pamatytų atakos padarinius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad smūgis buvo atsakas į Ukrainos ataką prieš profesinę mokyklą Rusijos okupuotoje Luhansko srityje. Maskvos duomenimis, ten žuvo 21 žmogus. Šių Rusijos teiginių Euronews tekste nepriklausomai nepatvirtina.
Atakoje panaudotas „Oreshnik“ dar kartą pakėlė branduolinio šantažo lygį
Euronews nurodo, kad tarp Rusijos naudotų ginklų buvo hipergarsinė raketa „Oreshnik“. Rusijos teigimu, ši raketa gali skrieti 10 kartų didesniu nei garso greitis ir gali nešti branduolines kovines galvutes.
Šis faktas smūgiams suteikia papildomą politinę reikšmę. Kyjivui tai yra dar viena masinė ataka prieš sostinę, o Vakarų valstybėms – signalas, kad Maskva ne tik tęsia įprastą raketų ir dronų karą, bet ir demonstruoja ginklus, susijusius su branduolinio atgrasymo retorika.
Rusija panašų įspėjimą užsieniečiams ir diplomatams dėl Kyjivo buvo paskelbusi ir anksčiau šį mėnesį, kai grasino masinėmis atakomis prieš sostinės centrą, jei Ukraina sutrikdytų karinį paradą Raudonojoje aikštėje.
Kyjivo turgus virto simboliu žmonių, per valandą praradusių darbą ir namus
Vienas iš Rusijos smūgių padarinių – sudegęs turgus, kuriame žmonės dirbo daugelį metų. Prekeivė Zhana Kuzmak sakė, kad jai 45 metai, o 20 savo gyvenimo ir darbo metų ji praleido būtent šiame turguje. Pasak jos, daug žmonių liko be darbo ir namų.
Kitas prekeivis Vitalijus Mykolaevychas sakė, kad žmonės kasmet sunkiai dirbo, turėjo klientų ir draugų, o per vieną valandą viskas baigėsi. Prekeiviai tikisi, kad vietos valdžia padės atstatyti turgų.
Ukrainos bendruomenių ir teritorijų vystymo ministras Oleksii Kuleba nurodė, kad per pastarąsias 24 valandas per valstybinę programėlę „Diia“ gauta 986 paraiškos kompensacijai už sunaikintą būstą. Jo teigimu, šis skaičius rodo ir sunaikinimo mastą, ir žmonių poreikį greitai pradėti atkūrimą.
Maskva rodo, kad smūgiai Kyjivui gali tapti sistemine spaudimo kampanija
Rusijos pareiškimas apie „sistemingus smūgius“ Kyjive esančioms karinės pramonės vietoms ir vadavietėms rodo, kad Maskva siekia ne vienkartinio karinio efekto. Tai yra ir politinio spaudimo priemonė: užsienio diplomatai verčiami svarstyti evakuaciją, o Ukraina gauna signalą, kad sostinė gali likti nuolatiniu taikiniu.
Diplomatų evakuacijos tema ypač jautri, nes ambasadų veikimas karo sostinėje yra politinis pasitikėjimo ženklas. Jeigu užsienio misijos pradėtų trauktis, Maskva galėtų tai pateikti kaip psichologinę pergalę, net jei kariniu požiūriu situacija fronte iš esmės nesikeistų.
Euronews primena, kad Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį beveik kasdien rengia smūgius Ukrainai. Naujas perspėjimas Kyjivui rodo, kad ši kampanija ne tik neslopsta, bet gali būti dar labiau nukreipta į sostinės politinį, administracinį ir diplomatinį centrą.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie Rusijos grasinimus ir jų pasekmes, todėl jis yra aktualus ir vertingas lietuvių skaitytojui, besidominčiam geopolitinėmis naujienomis.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Rusijos įspėjimus ir atakas Kyjive, remiasi oficialiais šaltiniais ir yra nešališkas, todėl atitinka LPK etikos kodeksą.
Straipsnis yra labai aktualus ir savalaikis, nes apima naujausius įvykius Ukrainoje, kurie turi tiesioginį poveikį tarptautinei politikai ir saugumui. Be to, jis suteikia svarbios informacijos apie Rusijos grasinimus ir jų pasekmes, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Rusijos grasinimus ir atakas prieš Kyjivą, kas yra aktualu tiek Ukrainos, tiek tarptautinei bendruomenei. Jame taip pat apžvelgiami humanitariniai padariniai, kas padeda suprasti konflikto pasekmes.
Straipsnis perteikia nerimą keliančią informaciją apie karinius veiksmus ir grasinimus, kas gali sukelti nepagrįstą paniką ir emocinę įtampą skaitytojams. Be to, jis naudoja dramatiškas formuluotes, kurios gali skatinti emocinę manipuliaciją.
