Tikimasi galutinai užbaigti LRT pertvarką
Diskusijos dėl LRT ateities artėja prie kulminacijos. Valdantieji kitą savaitę planuoja galutinai užbaigti nacionalinio transliuotojo pertvarką, tačiau opozicija perspėja – kai kurios įstatymo nuostatos gali tapti pavojingu precedentu.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad projektas jau praktiškai baigtas ir papildomų rimtų pakeitimų parlamente nebesitikima. Pasak jo, pavienės parlamentarų iniciatyvos greičiausiai nesulauks palaikymo, nes valdančioji dauguma siekia priimti vieningą variantą[1].
„Manau, kad ir priėmimo metu jau po savaitės, kada čia mes svarstysime priėmimą salėje, tokių pataisų (dėl sutarčių tarp Vyriausybės ir LRT – BNS) neturėtų būti papildomai, bet kiekvienas Seimo narys yra laisvas apsispręsti, kaip jis daro. Bet aš manau, kad individualios pataisos vargu, ar sulauktų kokio nors palaikymo. Yra bendras projektas, kurį ir norėtume priimti“, – pirmadienį LRT RADIJUI sakė J. Olekas.
Politikas tikina, kad naujos taisyklės padės užtikrinti skaidresnį LRT finansų valdymą ir efektyvesnę veiklą. Anot jo, pertvarka reikalinga tam, kad visuomeninio transliuotojo valdymas būtų aiškesnis ir modernesnis.
Tačiau opozicija į šiuos argumentus žiūri atsargiai. Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia iki šiol negirdėjusi aiškaus atsakymo, kokią problemą iš tiesų sprendžia šis įstatymas.
Daugiausia ginčų – dėl vadovo kadencijų ir atleidimo tvarkos
Didžiausias ginčas kilo dėl LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičiavimo. Projekte numatyta, kad tas pats žmogus pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, o dabartinė vadovo kadencija jau būtų laikoma pirmąja. Kritikai pabrėžia, kad kitose valstybės institucijose panašūs ribojimai paprastai būdavo pradedami taikyti tik po naujo paskyrimo.
Seimas po svarstymo jau pritarė platesniems LRT valdymo pokyčiams. Numatyta steigti penkių narių valdybą, tarybą išplėsti iki 15 narių bei trumpinti jų kadencijas nuo šešerių iki ketverių metų.
Keičiasi ir direktoriaus atleidimo mechanizmas. Pagal naują modelį, LRT vadovas galėtų būti nušalintas dar nepasibaigus kadencijai, jei už tai balsuotų bent du trečdaliai tarybos narių ir būtų nustatyti rimti pažeidimai arba reputacijos problemos.
Dar viena diskusijų sulaukusi detalė – balsavimo forma. Ateityje pati taryba spręstų, ar dėl direktoriaus atleidimo balsuoti slaptai, ar viešai. Šiuo metu įstatymas numato tik atvirą balsavimą.
Valdantieji taip pat atsisakė atidėti naujos tvarkos įsigaliojimą. Tai reiškia, kad pakeitimai gali būti taikomi ir dabartinei LRT vadovybei.
Opozicija: blogas parlamentinio darbo pavyzdys
Nepaisant to, opozicijos atstovai aštriai kritikavo Seime svarstomas LRT įstatymo pataisas ir teigė, kad jų svarstymas gali tapti neigiamu parlamentinio darbo pavyzdžiu. Demokratė Rima Baškienė kaltino valdančiuosius ignoravus ekspertų bei protestuojančių žmonių nuomonę, o pagrindiniu pataisų tikslu įvardijo siekį lengviau pakeisti dabartinę LRT vadovybę. Opozicija taip pat kritikavo „buldozerinį“ svarstymo procesą ir abejojo, ar pertvarka iš tiesų būtina[2].
Tuo metu pataisų šalininkai tikino, kad pokyčiai reikalingi didesniam skaidrumui ir efektyvesniam LRT valdymui. Artūras Zuokas atmetė kaltinimus dėl politinės kontrolės ir teigė, kad parlamentinė priežiūra nėra žodžio laisvės ribojimas. Jo vertinimu, LRT per ilgą laiką tapo pernelyg uždara sistema, kuriai trūksta konkurencijos, naujų idėjų ir didesnio atvirumo visuomenei.
Taryba nepritarė metinei ataskaitai
Tuo tarpu praėjusią savaitę LRT taryba nusprendė nepatvirtinti nacionalinio transliuotojo metinės veiklos ataskaitos ir taip dar labiau pakurstė diskusijas dėl LRT valdymo bei ateities. Po posėdžio pranešta, kad ataskaita bus koreguojama pagal tarybos narių pastabas ir birželį vėl pateikta svarstymui. Nors tikslus balsų santykis neatskleistas, tarybos narys Juozas Pabrėža patvirtino, kad dauguma balsavusiųjų dokumento nepalaikė.
Pasak J. Pabrėžos, viena svarbiausių nepritarimo priežasčių tapo jau kelis mėnesius LRT eteryje vykstančios tylos akcijos, kuriomis žurnalistai protestuoja prieš Seime svarstomas LRT įstatymo pataisas. Anot jo, taryba ne kartą ragino tokių protestų atsisakyti, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Be to, tarybos nariai kėlė klausimus dėl Valstybės kontrolės audito, administravimo bei kai kurių LRT veiklos organizavimo aspektų.
