Nenušienauta žolė gali atsieiti brangiai
Aukšta žolė kieme gali tapti ne tik estetine problema, bet ir rimtu finansiniu galvos skausmu. Savivaldybės visoje Lietuvoje primena, kad neprižiūrimi sklypai gali užtraukti ne tik administracines baudas, bet ir gerokai didesnius žemės mokesčius. Kai kuriais atvejais sankcijos gyventojams siekia šimtus eurų.
Skirtinguose miestuose taikomos nevienodos taisyklės. Šiauliuose nustatyti konkretūs šienavimo terminai, Vilniuje kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o Kaune bei Klaipėdoje numatytas maksimalus žolės aukštis – ji negali būti aukštesnė nei 12 centimetrų. Savivaldybės taip pat įpareigoja prižiūrėti ne tik vejas, bet ir griovius, kelkraščius bei teritorijas, kur gali plisti invaziniai augalai[1].
Gyventojams, kurie ignoruoja reikalavimus, pirmiausia dažniausiai siunčiami perspėjimai. Tačiau nesitvarkant gresia baudos nuo kelių dešimčių iki 600 eurų už pakartotinius pažeidimus. Be to, neprižiūrimas sklypas gali būti pripažintas apleistu, o jo savininkui pritaikomas maksimalus žemės mokesčio tarifas.
Dauguma pažeidimų paaiškėja po gyventojų skundų
Savivaldybių atstovai pripažįsta, kad daug informacijos apie netvarkingus sklypus gauna iš pačių gyventojų. Ypač daug skundų sulaukiama vasarą, kai aukšta žolė tampa akivaizdžiai matoma. Seniūnijų darbuotojai reguliariai tikrina teritorijas ir vertina, ar jos tinkamai prižiūrimos.
Praėjusiais metais vien Vilniuje dėl sklypų nepriežiūros nubausta apie 90 asmenų, o Klaipėdoje surašyta keliolika administracinių protokolų. Šiauliuose dešimtys sklypų buvo įtraukti į neprižiūrimų teritorijų sąrašą, todėl jų savininkams pritaikyti didesni žemės mokesčiai.
Tuo metu teritorijų priežiūros specialistai sako, kad šienavimo darbų sezonas prasideda dar pavasarį ir tęsiasi iki rudens. Nedidelio privataus sklypo nušienavimas dažniausiai kainuoja kelias dešimtis eurų, tačiau didelių teritorijų priežiūra gali atsieiti gerokai daugiau.
Paslaugų tiekėjai pastebi, kad kainos pastaraisiais metais augo dėl brangstančio kuro, technikos priežiūros ir darbo sąnaudų. Dėl to dalis gyventojų bando teritorijas prižiūrėti patys, tačiau savivaldybės perspėja – delsti neverta, nes apleistas sklypas ilgainiui gali kainuoti kur kas daugiau nei reguliari priežiūra.
Baudą galima gauti ir už žolės pjovimą
Tačiau verta turėti omenyje, kad nepjauta veja – ne vienintelė priežastis, dėl kurios galite užsidirbti baudą. Problemų gali kilti ir tada, kai žolė pjaunama netinkamu metu. Lietuvoje galiojančios triukšmo taisyklės numato, kad ramybės laikas prasideda nuo 19 valandos vakaro ir tęsiasi iki 7 ryto, todėl vakare įjungta benzininė žoliapjovė ar trimeris gali būti laikomi viešosios rimties trikdymu[2].
Policija primena, kad atsakomybė taikoma ne tik dėl garsios muzikos ar vakarėlių – baudą galima gauti ir už kitą triukšmą, trikdantį aplinkinių poilsį. Už tokius pažeidimus gyventojams gali grėsti baudos nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.
Tokių atvejų jau pasitaikė ir praktikoje. Šakių rajone šiemet vienas gyventojas buvo nubaustas 40 eurų bauda už tai, kad apie 20 valandą vakaro pjovė žolę savo kieme. Nors vyras teigė, kad tuo metu žolę pjovė ir daugiau aplinkinių žmonių, pareigūnai pažeidimą vis tiek užfiksavo.
Vis dėlto daugelis kaimo gyventojų pripažįsta, kad žolę dažniausiai tenka pjauti po darbų, todėl vakarais girdimi trimeriai ar žoliapjovės jau tapo įprasta vasaros kasdienybe. Specialistai ragina gyventojus būti supratingus ir prieš imantis triukšmingų darbų pagalvoti apie kaimynų poilsį bei ramybę.
