Problemos prasideda nuo tėvų tarpusavio santykio
Iš pradžių tai atrodo kaip eilinis konfliktas po skyrybų – nesutarimai dėl savaitgalio, ginčai, kas pasiims vaiką po mokyklos, piktos žinutės telefone. Tačiau ilgainiui vaikas pradeda suprasti, kad kiekvienas jo žodis gali sukelti naują konfliktą namuose. Jis nebenori pasakoti, kaip sekėsi pas mamą ar tėtį, pradeda slėpti emocijas ir mokosi vieno dalyko – būti atsargus su abiem tėvais.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2025 metų veiklos ataskaitoje pabrėžiama, kad vaikų apsauga tėvų konfliktų situacijose išlieka viena jautriausių vaiko teisių apsaugos sričių. Institucijos vis dažniau susiduria su atvejais, kai po skyrybų vaikas tampa priemone tęsti konfliktą tarpusavyje[1].
Ataskaitoje pažymima, kad vienas iš tėvų neretai riboja vaiko bendravimą su kitu, menkina jį vaiko akyse arba įtraukia vaiką į suaugusiųjų konfliktus. Kontrolierės įstaiga akcentuoja, kad „vaikas neturi tapti tėvų tarpusavio konfliktų įkaitu“.
Psichologai tokią būseną vadina lojalumo konfliktu. Vaikas pradeda jaustis kaltas dėl ryšio su vienu iš tėvų, slepia emocijas ir gyvena nuolatinėje įtampoje. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2025 metų veiklos ataskaitoje taip pat pažymima, kad pastebimas didėjantis emocinių ir elgesio sunkumų turinčių vaikų skaičius.
Dalis konfliktų tarp tėvų tęsiasi metų metus
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės ataskaita rodo, kad nemaža dalis ginčų po skyrybų tampa ilgalaikiais. Konfliktai dėl bendravimo su vaiku ar gyvenamosios vietos persikelia į teismus ir gali tęstis labai ilgai. Per tą laiką vaikas gyvena nuolatinėje emocinėje įtampoje.
Ataskaitoje akcentuojama, kad „užsitęsę tėvų konfliktai neigiamai veikia vaiko emocinę būseną ir raidą“.
Problema ta, kad sistema dažnai sprendžia formalų ginčą tarp suaugusiųjų, tačiau ne visada gali greitai apsaugoti vaiką nuo psichologinės žalos. Mediacija ne visuomet veikia, o teismo procesai užsitęsia. Konfliktas tuo metu nesustoja – jis tęsiasi namuose.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2025 metais dėl galimų vaiko teisių pažeidimų buvo gauta daugiau nei 53 tūkst. pranešimų. Tarnyba nurodo, kad pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo gaunamas vidutiniškai kas 9,8 minutės.
Kontrolierės ataskaitoje pabrėžiama: „sprendžiant tėvų konfliktus prioritetas turi būti teikiamas geriausiems vaiko interesams“. Tačiau praktikoje būtent vaiko interesai po skyrybų dažnai tampa pirmąja konflikto auka.
R. Ažukaitė: po skyrybų labiausiai kenčia vaikai
Organizacijos „Neliečiama“ bendraįkūrėja Roberta Ažukaitė teigia, kad skyrybų metu Lietuvoje vaikai vis dažniau tampa ne tik tėvų konflikto dalimi, bet ir savotišku ginklu prieš kitą pusę. Pasak jos, didžiausia problema prasideda tada, kai į konfliktą įsitraukia visa vaikų teisių sistema.
Jos teigimu, dalis tėvų po skyrybų pradeda naudotis sistema kaip spaudimo priemone – rašo skundus, inicijuoja patikrinimus ir taip siekia „keršyti, bauginti“.
R. Ažukaitė taip pat pabrėžė, kad ilgainiui tokiose situacijose labiausiai nukenčia būtent vaikai. Anot jos, konfliktai dėl vaikų globos ar bendravimo neretai perauga į procesus, kurie traumuoja šeimas ir kuria nesaugumo jausmą.
Organizacijos „Neliečiama“ bendraįkūrėjos manymu, sistema šiandien pernelyg orientuota į kontrolę ir formalų reagavimą, o ne į realią pagalbą šeimai.
Kadangi vaikai sistemingai neperduodami, ribojamas bendravimas ir vyksta nuteikinėjimas prieš kitą iš tėvų, daugeliui tėvų nebelieka kito kelio kaip tik eiti per teismus. Didžiausia problema ta, kad už finansinių pareigų nevykdymą atsakomybė taikoma greitai, o už emocinio ryšio su vaiku ribojimą – dažnai ne. Dėl to konfliktai tik gilėja, o labiausiai kenčia vaikai.