Migrantai bus atsirenkami pagal saugumo kriterijus
Lietuva neketina priimti visų migrantų be atrankos. Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė sako, kad šalis pati galės nuspręsti, kokie užsieniečiai bus perkeliami į Lietuvą pagal Europos Sąjungos solidarumo mechanizmą. Pasak jos, pagrindinis kriterijus išliks nacionalinis saugumas, todėl atvykstantys žmonės turės atitikti Lietuvos keliamus reikalavimus.
Viceministrė taip pat atskleidė, kad šiuo metu svarstoma į Lietuvą pirmiausia priimti šeimas, o ne pavienius asmenis. Anot jos, toks modelis padėtų lengviau organizuoti integraciją ir kontroliuoti nustatytą migrantų kvotą. Pagal dabartinius planus Lietuva ketina priimti 58 migrantus iš Kipro, o už dalį žmonių, kurių nepriims, sumokės finansinę įmoką Europos Sąjungai[1].
A. Ščerbaitė pabrėžė, kad migrantų integracijos išlaidos Lietuvai būtų kompensuojamos Europos Komisijos lėšomis.
„Už atvykusius migrantus mums mokės Europos Komisija, kad jie atvyksta, integracinis paketas irgi bus apmokėtas Europos Komisijos lėšomis. Vidutiniškai vienas užsienietis kainuos 12 tūkst. eurų, tai yra jo integracija čia Lietuvoje“, – pranešė viceministrė.
Sprendimas priimti dalį migrantų susijęs su Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio paktu, kuris numato, kad Bendrijos šalys turi dalintis migracijos našta su valstybėmis, patiriančiomis didžiausią migrantų srautą. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius anksčiau teigė, kad migrantų priėmimo apimtys bus peržiūrimos kasmet, o pirmieji žmonės į Lietuvą galėtų atvykti jau kitais metais.
Benkunskas pasiūlė griežtinti reikalavimus migrantams
Tuo tarpu gegužės pradžioje iš sostinės mero Valdo Benkunsko pasigirdo siūlymai griežčiau susieti imigraciją su lietuvių kalbos mokėjimu. Vilniaus vadovas inicijavo parašų rinkimą dėl tvarkos, pagal kurią ne Europos Sąjungos piliečiai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje galėtų pratęsti tik įrodę bent minimalias lietuvių kalbos žinias.
Mero siūlymu, po trejų metų gyvenimo šalyje užsieniečiai turėtų būti išlaikę bent A2 lygio lietuvių kalbos egzaminą. Pasak V. Benkunsko, dabartinė sistema nesukuria pakankamos motyvacijos integruotis, o kalbos mokėjimas negali likti tik pačių migrantų pasirinkimo klausimu.
Sostinės meras taip pat atkreipė dėmesį į sparčiai augantį migrantų skaičių Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Jo teigimu, sostinėje šiuo metu gyvena apie 79 tūkst. užsieniečių, todėl būtina kuo greičiau peržiūrėti migracijos politiką ir aiškiau apibrėžti integracijos taisykles. V. Benkunskas kritikavo Vidaus reikalų ministeriją dėl, jo vertinimu, vangios reakcijos į pasikeitusią situaciją.
Griežtesnę migracijos politiką palaiko ir L. Kasčiūnas
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia palaikantis prezidentūros siūlymą griežtinti darbo migrantų sistemą Lietuvoje. Politiko vertinimu, laikinas leidimas dirbti šalyje turėtų galioti dvejus metus, o po šio laikotarpio užsieniečiai privalėtų bent pusmečiui išvykti iš Lietuvos prieš tai vėl pretenduodami į leidimą dirbti[2].
Anot L. Kasčiūno, tokia tvarka leistų išvengti ilgalaikių ryšių kūrimosi bei sumažintų galimybes migrantams atsivežti šeimos narius ir įsitvirtinti šalyje ilgesniam laikui.
Vis dėlto konservatorių lyderis sako pasigendąs politinės valios priimti dar griežtesnius ribojimus šeimų susijungimo klausimu. L. Kasčiūnas siūlo, kad į Lietuvą atvykstantys migrantų šeimos nariai dar prieš atvykimą turėtų mokėti lietuvių kalbą. Jo teigimu, toks reikalavimas taptų papildomu saugikliu ir praktiškai apribotų šeimų susijungimo galimybes.
Politikas pabrėžė, kad dabartinės Europos Sąjungos direktyvos visiškai uždrausti šeimų susijungimo neleidžia, tačiau valstybės gali taikyti papildomas integracijos sąlygas.
