Paskirta nauja Vaikų teisių apsaugos kontrolierė
Po daugiau nei dešimtmetį trukusio Editos Žiobienės vadovavimo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga turės naują vadovę. Ketvirtadienį Seimas į šias pareigas paskyrė Aliną Jakavonienę – ilgametę vaiko teisių sistemos specialistę, iki šiol dirbusią Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovybės gretose.
Slapto balsavimo metu jos kandidatūra sulaukė aiškaus parlamentarų palaikymo. Didžioji dauguma Seimo narių balsavo už, o prieštaraujančiųjų ir susilaikiusiųjų buvo gerokai mažiau. Vienas biuletenis pripažintas negaliojančiu[1].
A. Jakavonienė naujose pareigose nėra naujokė – ji ne tik ėjo direktorės pavaduotojos pareigas, bet anksčiau ir pati vadovavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Jos kandidatūrą į kontrolierės postą gegužės pabaigoje pateikė Seimo pirmininkas.
Ji pakeis Editą Žiobienę, kurios kadencija baigėsi šių metų sausio pradžioje. E. Žiobienė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai vadovavo nuo 2010 metų ir buvo viena ilgiausiai šias pareigas ėjusių vadovių.
Per savo profesinę karjerą ji taip pat dirbo Lietuvos žmogaus teisių centro vadove bei vadovavo Kauno apskrities viršininko administracijos Teisės skyriui. Antrajai kadencijai ją prieš penkerius metus buvo pasiūliusi tuometė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jakavonienė: vaiko teisės negali likti tik formalumu
Tuo tarpu dar gegužės pradžioje į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas siūlyta A. Jakavonienė teigė, kad šį darbą mato ne kaip formalų teisinių sprendimų vertinimą, o kaip tiesioginę atsakomybę už realų vaikų gyvenimą. Seime prisistačiusi kandidatė pabrėžė, jog viena svarbiausių sričių būtų kokybiškas individualių skundų nagrinėjimas bei sisteminė problemų analizė[2].
Pasak jos, vien įstatymuose numatytų paslaugų nepakanka – būtina užtikrinti, kad pagalba vaikus pasiektų laiku ir būtų realiai prieinama.
Ilgametę patirtį vaiko teisių sistemoje turinti A. Jakavonienė taip pat išskyrė augančias paauglių emocinės sveikatos, priklausomybių ir socialinių tinklų poveikio problemas. Ji akcentavo, kad Lietuvoje reikėtų aiškesnių nacionalinių standartų, apibrėžiančių saugią aplinką vaikams.
Vaiko teisių srityje ji dirba nuo 2008 metų, o iki 2019-ųjų vadovavo Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Kandidatė taip pat teigiamai įvertino dabartinės kontrolierės Editos Žiobienės indėlį stiprinant visą vaiko teisių apsaugos sistemą.
Ataskaita: vaiko teisių pažeidimai fiksuojami kone kas 10 minučių
2025 metų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita atskleidžia, kad per metus vaiko teisių gynėjai sulaukė beveik 54 tūkst. pranešimų apie galimus pažeidimus – vidutiniškai po vieną kas 10 minučių. Dėl galimai pažeistų teisių buvo pranešta apie daugiau nei 29 tūkst. vaikų, o daugiausia informacijos pateikė policija[3].
Ataskaitoje nurodoma, kad beveik 70 proc. visų pranešimų pasitvirtino, o daugiau nei 6,7 tūkst. atvejų specialistams teko skubiai užtikrinti vaikui saugią aplinką. Dažniausia priežastis, kodėl vaikai buvo perkeliami į saugesnę vietą, – tėvų apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Ataskaitoje taip pat daug dėmesio skiriama paauglių emocinei sveikatai ir augančioms problemoms dėl socialinių tinklų poveikio, priklausomybių bei elgesio sutrikimų. Kontrolieriaus įstaiga įspėja, kad regionuose vis dar trūksta psichologinės pagalbos specialistų, o dalis vaikams skirtų paslaugų realybėje lieka sunkiai pasiekiamos.
Dokumente pabrėžiama, jog vaiko teisių apsaugos sistema pernelyg priklauso nuo skirtingų institucijų bendradarbiavimo kokybės, todėl kai kuriais atvejais pagalba vaikams vėluoja.
