Dauguma balsavusiųjų ataskaitos nepalaikė
LRT taryba antradienį priėmė sprendimą, kuris dar labiau pakurstė diskusijas dėl nacionalinio transliuotojo ateities – nepatvirtinta metinė LRT veiklos ataskaita. Tai įvyko itin jautriu metu, kai Seime vis dar svarstomos prieštaringai vertinamos LRT įstatymo pataisos, o dalis kritikų jau kurį laiką kelia klausimą, ar pokyčiai nėra susiję su galimu dabartinės vadovybės keitimu.
LRT administracija po posėdžio pranešė, kad ataskaita bus taisoma pagal tarybos narių pateiktas pastabas ir birželį grįš pakartotiniam svarstymui. Posėdis vyko nedalyvaujant tarybos pirmininkui Mindaugui Jurkynui, todėl jam vadovavo tarybos pirmininko pavaduotoja Rėda Brandišauskienė. Tarybos narys Juozas Pabrėža patvirtino, kad dauguma balsavusiųjų ataskaitos nepalaikė, nors tikslaus balsų santykio neatskleidė[1].
Pasak jo, kai kurie tarybos nariai savo balsus buvo pateikę iš anksto. Pats J. Pabrėža teigė balsavęs prieš ir atvirai įvardijo pagrindinę to priežastį – jau beveik pusmetį LRT eteryje vykstančias tylos akcijas, kuriomis žurnalistai protestuoja prieš, jų teigimu, žodžio laisvei grėsmę keliančias įstatymo pataisas.
Tarybos nariai kritikavo tylos akcijas ir kėlė kitus klausimus
J. Pabrėžos teigimu, taryba ne kartą ragino nutraukti tylos minutes eteryje, tačiau į šiuos raginimus nebuvo reaguota. Anot jo, daliai tarybos narių tokia protesto forma tapo viena pagrindinių priežasčių nepritarti ataskaitai.
Tarybos narys taip pat užsiminė, kad kolegos turėjo ir kitų argumentų. Dalis jų kėlė klausimus dėl Valstybės kontrolės audito, transliuotojo veiklos organizavimo bei kitų administracinių aspektų. Vis dėlto konkrečių kitų tarybos narių motyvų jis plačiau nekomentavo.
LRT žurnalistų protestai prasidėjo po to, kai Seime buvo inicijuotos LRT įstatymo pataisos. Patys žurnalistai viešai teigė manantys, kad kai kurie siūlomi pakeitimai gali silpninti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ir didinti politinės įtakos riziką.
Valdantieji perėmė vakarinio posėdžio kontrolę
Seimui ketvirtadienį pradėjus svarstyti daug diskusijų sukėlusias LRT įstatymo pataisas, valdantieji iš opozicijos perėmė pirmininkavimą vakariniam parlamento posėdžiui. Iš anksto buvo numatyta, kad posėdžiui vadovaus Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tačiau jos pavardė iš grafiko dingo[2].
Seimo pirmininkas Juozas Olekas aiškino, kad sprendimas priimtas siekiant paskirstyti darbo krūvį, tačiau pati parlamentarė teigė „nepavargusi“ ir stebėjosi tokiu pakeitimu. Vėliau dėl posėdžio pirmininkavimo net surengtas balsavimas – dauguma valdančiųjų nusprendė, kad svarstant LRT pataisas posėdžiui turi vadovauti jų atstovas.
LRT įstatymo pakeitimams parlamento darbotvarkėje skirta daugiau nei šešios valandos, o pats projektas jau anksčiau sulaukė tiek opozicijos, tiek dalies žurnalistų ir visuomenės kritikos. Dar gruodį opozicija filibusterio taktika sustabdė siūlymus, kurie būtų palengvinę LRT generalinio direktoriaus atleidimą. Per svarstymo laikotarpį projektui pateikta beveik 200 įvairių pasiūlymų ir dešimtys teisinių pastabų, o Kultūros komitetas pataisas koregavo net per 11 posėdžių.
LRT vadovo skyrimo tvarka gali keistis iš esmės
Tuo tarpu Seimui rengiantis svarstyti LRT įstatymo pataisas, aiškėja reikšmingi pokyčiai nacionalinio transliuotojo valdyme. Pataisomis siūloma keisti generalinio direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarką, plėsti tarybos sudėtį bei steigti naują valdybą[3].
Pagal siūlomus pakeitimus, LRT taryba pati galėtų pasirinkti, ar dėl generalinio direktoriaus balsuoti atvirai, ar slaptai. Taip pat numatoma dviejų kadencijų riba vadovui. Kultūros komitetas siūlo, kad net ir slaptai balsuojant rezultatai būtų paskelbiami viešai. Direktorių būtų galima atleisti, jei jis prarastų nepriekaištingą reputaciją arba padarytų šiurkštų pažeidimą.
Būtų steigiama nauja valdyba
Dideli pokyčiai numatyti ir LRT taryboje. Vietoje dabartinių 12 narių ją sudarytų 15 atstovų, deleguojamų ne tik prezidento ir Seimo, bet ir įvairių organizacijų. Kandidatams būtų keliami aukštesni reikalavimai – vadybos, finansų ar teisės patirtis, užsienio kalbos mokėjimas bei gebėjimas vertinti strateginius dokumentus.
Pataisos taip pat numato steigti naują LRT valdybą, kurios dabar nėra. Penkių narių organas prižiūrėtų finansus, administracijos struktūrą, didesnius sandorius ir dalyvautų generalinio direktoriaus atrankoje. Valdybos nariai būtų atrenkami konkurso būdu.
Įstatymo projektuose taip pat detaliau apibrėžiama LRT misija ir veiklos principai. Pabrėžiama, kad transliuotojas turi veikti nekomerciniais pagrindais, būti nepriklausomas nuo politinės įtakos ir užtikrinti objektyvų bei įvairiapusį turinį visuomenei.
