NATO ministrai renkasi Švedijoje, kai JAV planuoja mažinti saugumo garantijas Europai
NATO užsienio reikalų ministrai gegužės 21–22 dienomis susitinka Helsingborge, Švedijoje. Susitikimas vyksta tuo metu, kai Aljanse daugėja neapibrėžtumo dėl Jungtinių Valstijų vaidmens Europos saugumo architektūroje. „Euronews“ nurodo, kad pagrindinė susitikimo tema – Donaldo Trumpo administracijos planai palaipsniui mažinti JAV įsipareigojimus Europos saugumui, įskaitant scenarijus karo metu.
NATO pareigūnai patvirtino, kad tikslūs JAV pajėgumų ir paramos pokyčiai turėtų būti pristatyti penktadienį. Pasak „Euronews“, šie pakeitimai keistų JAV indėlį į NATO krizės ar konflikto atveju. Tai reiškia ne formalų JAV pasitraukimą iš NATO, o praktinį Amerikos vaidmens perbraižymą, kuris tiesiogiai veiktų Europos gynybos planavimą.
Susitikimo darbotvarkėje taip pat numatyta gynybos pramonės gamybos didinimo tema. Šis klausimas tapo dar jautresnis dėl karo Irane, kuris, „Euronews“ duomenimis, eikvoja pažangių JAV gamybos ginklų atsargas. Tai gali turėti tiesioginių pasekmių Europai ir Ukrainai, nes vertinga amunicija bei oro gynybos sistemos tampa ribotu ištekliumi.
Markas Rutte ramina sąjungininkus, bet pripažįsta, kad JAV vaidmuo Europoje keičiasi
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš ministrų susitikimą Briuselyje teigė, kad JAV laikysenos pokytis buvo laukiamas. Jo žodžiais, Jungtinės Valstijos jau seniai signalizavo apie posūkį nuo Europos saugumo architektūros, nes Vašingtonas daugiau dėmesio skiria kitoms kryptims, tarp jų Azijai. M. Rutte pabrėžė, kad šis procesas turėtų vykti palaipsniui ir struktūruotai.
M. Rutte taip pat tvirtino, kad JAV išliks įsitraukusios į Europos saugumą, įskaitant branduolinę ir konvencinę gynybą. Tačiau jo pozicija kartu rodo, kad NATO viduje vyksta platesnis atsakomybės perskirstymas: Europa ir Kanada turės prisiimti didesnę dalį konvencinės gynybos naštos.
Oficialiame NATO pranešime pažymima, kad Europos sąjungininkės ir Kanada didina gynybos išlaidas, o Hagos viršūnių susitikime buvo sutarta iki 2035 metų siekti 5 proc. BVP lygio gynybai. M. Rutte šią kryptį vadina stipresne Europa stipresniame NATO ir sieja ją su nauju Aljanso veikimo etapu.
JAV karių Europoje mažinimas jau sukėlė įtampą Vokietijoje ir Lenkijoje
„Euronews“ rašo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš kelias savaites paskelbė apie 5 tūkst. karių išvedimą iš Vokietijos po konflikto su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu. Pasak šaltinio, D. Trumpą supykdė F. Merzo kritika, kad karas buvo prastai apgalvotas, o Baltųjų rūmų derybininkai buvo „žeminami“ Teherano režimo.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad vietoje 5 tūkst. karių išvedimo iš Vokietijos buvo atšauktas 4 tūkst. JAV karių dislokavimas į Lenkiją. Šis sprendimas Varšuvai buvo netikėtas. „Associated Press“ duomenimis, Lenkijos vyriausybė iš pradžių su nuostaba reagavo į informaciją, kad 2-osios šarvuotosios brigados kovinės grupės, 1-osios kavalerijos divizijos kariai nebeatvyksta į šalį, besiribojančią su Ukraina.
Pentagono atstovas Seanas Parnellas vėliau aiškino, kad tai esą laikinas dislokavimo atidėjimas, susijęs su JAV sprendimu Europoje sumažinti brigadų kovinių grupių skaičių nuo keturių iki trijų. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad nauji JAV paaiškinimai reiškia, jog amerikiečių buvimas Lenkijoje išlaikomas.
Gynybos pramonės pajėgumai tampa svarbiausiu NATO išbandymu
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio dalyvaus susitikime Švedijoje, o „Euronews“ duomenimis, jis akcentuos būtinybę visoms NATO šalims didinti gynybos pramonės gamybą. Šis klausimas tapo esminis ne tik dėl pačios Europos gynybos, bet ir dėl Ukrainos aprūpinimo kare prieš Rusiją.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos aprūpinamos per Prioritized Ukraine Requirements List mechanizmą, pagal kurį NATO sąjungininkai perka sudėtingą JAV gamybos ginkluotę. Jeigu JAV atsargų naudojimas kare Irane tęsis dabartiniu tempu, „Euronews“ šaltinių teigimu, Europai gali pritrūkti vertingų amunicijos tiekimų Ukrainos kariuomenei.
M. Rutte pabrėžė, kad klausimas nebėra, ar sąjungininkės turi padaryti daugiau. Pasak jo, svarbiausia, kaip greitai valstybės gali paversti politinius įsipareigojimus realiais pajėgumais. NATO oficialiame pranešime taip pat akcentuojama, kad būtina didinti gynybos pramonės gamybą abiejose Atlanto pusėse.
Ukrainos klausimas išlieka NATO darbotvarkėje, bet narystės perspektyva tampa sudėtingesnė
Helsingborgo susitikimas laikomas pasirengimo etapu prieš metinį NATO lyderių viršūnių susitikimą Ankaroje, kuris numatytas liepą. NATO ministrai Švedijoje taip pat svarstys, ar oficialiai pakviesti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskyjį į šį susitikimą.
Praėjusiais metais V. Zelenskyjis dalyvavo dalyje NATO viršūnių susitikimo Hagoje Nyderlandų karaliaus kvietimu. Dar metais anksčiau, Vašingtone, Ukrainos prezidentas buvo gavęs visavertį kvietimą Joe Bideno administracijos laikotarpiu, kai JAV politika Ukrainos atžvilgiu buvo palankesnė nei antrosios D. Trumpo administracijos metu.
Oficialiame NATO pranešime nurodoma, kad vienas iš Ankaros viršūnių susitikimo prioritetų bus tolesnė parama Ukrainai. Į Helsingborgo susitikimą taip pat turi atvykti Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrii Sybiha, su kuriuo bus aptariama, kaip užtikrinti ilgalaikę, tvarią ir nuspėjamą paramą Ukrainai.
Šaltiniai
Euronews. (2026). NATO ministers meet as US plans to pull away from European security
https://www.euronews.com/my-europe/2026/05/21/nato-ministers-meet-as-us-plans-to-pull-away-from-european-security
NATO. (2026). Secretary General highlights how Allies are stepping up ahead of Foreign Ministers meeting in Sweden
https://www.nato.int/en/news-and-events/articles/news/2026/05/20/secretary-general-highlights-how-allies-are-stepping-up-ahead-of-foreign-ministers-meeting-in-sweden
NATO. (2026). Pre-ministerial press conference
https://www.nato.int/en/news-and-events/events/transcripts/2026/05/20/pre-ministerial-press-conference
