Lietuvos vairuotojai prie vairo vis dar aktyviai naudojasi telefonais
Išmanieji telefonai jau seniai tapo kasdienio gyvenimo dalimi ir pakeitė žmonių bendravimo, informacijos vartojimo bei laisvalaikio įpročius. Tačiau jų naudojimas vairuojant tampa vis didesne problema keliuose.„Regitros“ organizuotoje konferencijoje „Saugus startas“ VDU Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė kalbėjo apie tai, kaip mobilieji telefonai veikia vairuotojų dėmesį ir elgesį prie vairo.
Lietuvos policijos duomenimis, kasmet nustatoma apie 43 tūkst. atvejų, kai vairuotojai naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuodami. Kasmet apie 600 žmonių dėl to netenka teisės vairuoti. „If“ draudimo bendrovės duomenys rodo, kad jaunesni vairuotojai prie vairo dažniau užsiima įvairesne ir pavojingesne veikla naudodamiesi telefonu.
Vairuotojai žiūrėdami į telefoną kelioms sekundėms visiškai praranda dėmesį keliui
Pasak dr. L. Šeibokaitės, vairavimo simuliatorių tyrimai rodo, kad telefonu besinaudojantys vairuotojai dažniau staigiai sukioja vairą ir sunkiau išlaiko automobilį eismo juostoje.
„Kai naudodamiesi telefonu nepasiliekame sau laiko ir vietos manevrams, nukenčia dėmesio koncentracija, prailgėja reakcijos laikas, tampa sunkiau išlikti savo eismo juostoje“, – konferencijoje sakė mokslininkė.
Jos teigimu, susidūrimo tikimybė tokiu atveju gali padidėti nuo 44 proc. iki kelių kartų. Užsienio literatūroje tai vadinama „eyes off“ fenomenu – laikotarpiu, kai vairuotojas visiškai nežiūri į kelią. Psichologė pažymėjo, kad žmogaus smegenys negali vienu metu atlikti kelių užduočių. Vietoje tikro daugiafunkciškumo smegenys labai greitai perjungia dėmesį nuo vieno stimulo prie kito ir taip išsekina žmogaus resursus.
Vairuojant automobilis gali „aklai“ nuvažiuoti apie 100 metrų
Dr. L. Šeibokaitės teigimu, naudodamasis telefonu vairuotojas į kelią dažnai nežiūri iki keturių sekundžių. Važiuojant užmiestyje per tokį laiką automobilis gali „aklai“ nuvažiuoti apie 100 metrų atstumą.
„Telefono, o vėliau ir išmaniojo telefono atsiradimas mūsų gyvenimus pakeitė negrįžtamai. Tad jei technologijos iš esmės pakeitė visas gyvenimo sritis, kodėl vis dar naiviai tikimės, kad jos nepakeis vairavimo?“ – svarstė dr. L. Šeibokaitė.
Mokslininkė pridūrė, kad technologijos pripratino žmones viską daryti daug greičiau, tačiau evoliuciškai žmogus tokiam tempui nėra pasiruošęs, todėl nuolat jaučia spaudimą reaguoti akimirksniu.
Mokslininkai išskiria kelis pagrindinius priklausomybės nuo telefono požymius
Mokslininkai išskiria kelis psichologinius požymius, dėl kurių žmonės nuolat tikrina telefonus net rizikuodami savo saugumu. Vienas jų – nuolatinis stresas dėl pasiekiamumo ir baimė, kad kiti tikisi žmogaus būti pasiekiamo visą parą. Taip pat minimas patvirtinimo nerimas, kai žmogus jaučia poreikį nuolat viešinti savo gyvenimo fragmentus ir stebėti aplinkinių reakcijas.
Prie to prisideda ir vadinamasis baimės praleisti kažką svarbaus sindromas, kai socialiniuose tinkluose stebint kitų gyvenimą kyla jausmas, kad kažkas vyksta be mūsų. Pasak mokslininkų, garsiniai ir vizualiniai telefono signalai yra specialiai sukurti taip, kad agresyviai pritrauktų žmogaus dėmesį, todėl ilgainiui žmonės pradeda jaustis emociškai išsekę.
VDU mokslininkų komanda atliko empirinį tyrimą, kuriame dalyvavo 433 vairuotojai. Didžioji dalis respondentų buvo moterys, jų vidutinis amžius siekė 40 metų, o vidutinė vairavimo patirtis – beveik 17 metų. Tyrimas parodė, kad apie 50 proc. vairuotojų vairuodami skambina telefonu, daugiau nei 30 proc. skaito žinutes, o daugiau nei ketvirtadalis jas rašo patys.
Vien baudos vairuotojų elgesio nepakeičia
Dalis respondentų taip pat prisipažino prie vairo žiūrintys vaizdo įrašus arba naršantys internete. Tyrimas atskleidė, kad telefonu prie vairo dažniau naudojasi vyrai, jaunesni vairuotojai, mažesnį išsilavinimą turintys asmenys ir tie, kurie per metus nuvažiuoja mažiau kilometrų.
Tyrimas parodė ir paradoksalią tendenciją – vairuotojai, kurie jau buvo bausti už telefono naudojimą vairuojant, telefonu prie vairo naudojasi dar dažniau nei tie, kurie nebuvo bausti. Tai, pasak mokslininkų, rodo, kad vien piniginės baudos realaus elgesio nekeičia, nes probleminis technologijų naudojimas persikelia ir į automobilį.
Dr. L. Šeibokaitė teigia, kad situacijai keisti būtina pradėti nuo kasdienių įpročių peržiūros ir skaitmeninės detoksikacijos. Pasak jos, vienas veiksmingiausių sprendimų vairuojant – visiškai išjungti telefono garsą arba padėti telefoną toliau nuo savęs, kad vairuotojas jo negalėtų lengvai pasiekti.
KAROLINA JUDEIKĖ
Komunikacijos ir rinkodaros skyrius
Atstovė spaudai
Liepkalnio g. 97A
LT-02121 Vilnius, Lietuva
mob. tel.: +370 608 4 109
el. paštas: [email protected]
www.regitra.lt
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie telefonų naudojimo poveikį vairuotojų dėmesiui, kas yra aktuali tema Lietuvoje. Jame pateikiami moksliniai tyrimai ir statistika, kurie padeda geriau suprasti problemos rimtumą.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie telefonų naudojimo poveikį vairuotojų dėmesiui ir avarijų rizikai, remiasi moksliniais tyrimais ir ekspertų nuomonėmis, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja svarbią problemą, susijusią su vairavimo saugumu ir telefonų naudojimu, kas yra aktualu daugeliui Lietuvos vairuotojų. Informacija apie avarijų riziką ir psichologinius aspektus yra reikšminga, kad skatintų visuomenės sąmoningumą.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie telefonų naudojimo poveikį vairuotojų dėmesiui ir avarijų rizikai, remiasi moksliniais tyrimais ir ekspertų nuomonėmis, todėl jis yra naudingas visuomenei.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie telefonų naudojimo poveikį vairuotojų dėmesiui ir saugumui, remiasi moksliniais tyrimais ir duomenimis, todėl jis yra emociškai subalansuotas ir neskatina nepagrįsto nerimo.
