Xi Jinpingas Pekine priėmė V. Putiną su karine ceremonija ir 21 patrankos salve
Global Times – Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Pekine priėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Didžiojoje liaudies salėje. Ceremonijoje dalyvavo karinis orkestras, garbės sargyba, surengta 21 patrankos salvė, o V. Putino valstybinis vizitas buvo pateiktas kaip išskirtinės politinės reikšmės susitikimas.
Pasak „Global Times“, derybos vyko „šilta ir draugiška atmosfera“. Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinijos ir Rusijos santykiai įžengė į „naują didesnių pasiekimų ir spartesnės plėtros etapą“, o V. Putinas Kinijos vadovą pavadino „brangiu draugu“ ir pasveikino jį kinišku posakiu: „Viena diena atskirai prilygsta trims rudeniams.“
Tai buvo 25-asis V. Putino vizitas Kinijoje. Susitikimo metu abu lyderiai vedė derybas, dalyvavo bendrame spaudos susitikime, stebėjo bendradarbiavimo dokumentų pasirašymą ir pasirašė bendrą pareiškimą dėl visapusiško strateginio koordinavimo stiprinimo bei geros kaimynystės ir draugiško bendradarbiavimo gilinimo.
Pekinas ir Maskva susitarė dėl 20 dokumentų ekonomikos, švietimo ir technologijų srityse
Per V. Putino vizitą Kinija ir Rusija pasirašė 20 bendradarbiavimo dokumentų. Jie apima ekonomiką, prekybą, švietimą, mokslą ir technologijas. Tai rodo, kad susitikimas neapsiribojo vien simboline politine parama – abi pusės bandė sutvirtinti praktinį bendradarbiavimo pagrindą.
Xi Jinpingas pabrėžė, kad šiemet sukanka 30 metų nuo Kinijos ir Rusijos strateginės koordinavimo partnerystės pradžios ir 25 metai nuo Geros kaimynystės, draugystės ir bendradarbiavimo sutarties pasirašymo. Jo teigimu, šių santykių raida paremta politiniu pasitikėjimu, strateginiu koordinavimu ir ilgalaikiu bendradarbiavimu.
V. Putinas, remiantis Kremliaus pranešimu, teigė, kad Rusijos ir Kinijos santykiai pasiekė „precedento neturintį lygį“ ir tapo „tikros visapusiškos partnerystės bei strateginio bendradarbiavimo modeliu“. Tokia formuluotė aiškiai siunčia signalą, kad Maskva Pekiną mato ne kaip epizodinį partnerį, o kaip ilgalaikę atramą.
Kinija ir Rusija pabrėžė „daugiapolį pasaulį“ ir kritikavo vienašališką politiką
Vizito metu abi šalys paskelbė bendrą pareiškimą dėl daugiapolio pasaulio ir naujo tipo tarptautinių santykių skatinimo. „Global Times“ tekste Kinijos ekspertai šį susitikimą aiškina kaip atsaką į „vienašališkumą“ ir „hegemonizmą“, tačiau šios formuluotės atspindi Pekino politinę kalbą, o ne neutralų tarptautinį vertinimą.
Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija ir Rusija, kaip nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės ir didžiosios valstybės, turi žvelgti strategiškai ir ilgalaikiai. Jo teigimu, šalys turėtų siekti, kad pasaulinio valdymo sistema būtų „teisingesnė ir racionalesnė“.
Kinijos analitikai „Global Times“ teigė, kad V. Putino ir Xi Jinpingo susitikimas išryškina daugiapolio pasaulio stiprėjimą kaip naują tarptautinių santykių normą. Vakarų žiniasklaida, įskaitant BBC, Reuters ir AP, taip pat atkreipė dėmesį į Pekino ir Maskvos pastangas parodyti vieningą frontą tarptautinėje politikoje.
Artimųjų Rytų krizė tapo viena svarbiausių Xi Jinpingo žinučių
Susitikime su V. Putinu Xi Jinpingas kalbėjo ir apie padėtį Persijos įlankos regione. Jis pareiškė, kad Artimieji Rytai atsidūrė kritiniame taške tarp karo ir taikos, todėl visi karo veiksmai turi būti nedelsiant nutraukti.
Kinijos prezidentas pabrėžė, kad būtina išvengti naujo kovų atsinaujinimo, o svarbiausia – tęsti derybas. Jo teigimu, ankstyvas konflikto užbaigimas sumažintų energijos tiekimo, pramonės ir tiekimo grandinių bei tarptautinės prekybos sutrikimus.
V. Putinas, remiantis TASS, sakė, kad Rusijos ir Kinijos santykiai atlieka stabilizuojantį vaidmenį pasaulio reikaluose. Maskvos pozicija sutampa su Pekino noru pristatyti abi valstybes kaip alternatyvų centrą Vakarų vadovaujamai pasaulio tvarkai.
Švietimo metai ir simbolinė istorija sustiprino „draugystės“ naratyvą
Be politinių ir ekonominių dokumentų, Xi Jinpingas ir V. Putinas dalyvavo Kinijos ir Rusijos švietimo mainų metų atidarymo ceremonijoje. Tai buvo viena iš vizito dalių, skirtų parodyti ne tik valstybinius, bet ir visuomeninius abiejų šalių ryšius.
Po derybų V. Putinas Diaojutai valstybiniuose svečių namuose susitiko su Kinijos inžinieriumi Peng Pai. Pasak TASS, jis dar 2000 m., būdamas mokinys, sutiko V. Putiną per jo pirmąjį valstybinį vizitą Kinijoje, kai Rusijos vadovas lankėsi Beihai parke.
Peng Pai V. Putinui padovanojo porcelianinį arbatos rinkinį, o Rusijos prezidentas jam įteikė dovaną ir palinkėjo dar kartą atvykti į Rusiją. Ši istorija Kinijos valstybinėje žiniasklaidoje panaudota kaip asmeninis simbolis, iliustruojantis ilgalaikę Pekino ir Maskvos draugystę.
Pekino susitikimas rodo, kad Kinija ir Rusija siekia ilgalaikio koordinavimo
V. Putino vizitas Pekine parodė, kad Kinija ir Rusija siekia ne trumpalaikio taktinio kontakto, o ilgesnio strateginio koordinavimo. Susitikime akcentuoti trys lygmenys: politinis pasitikėjimas, ekonominis ir technologinis bendradarbiavimas bei bendras požiūris į pasaulinės tvarkos pertvarkymą.
„Global Times“ cituojami Kinijos ekspertai teigia, kad susitikimas nustatė kryptį kitam santykių etapui. Tokia formuluotė svarbi, nes Pekinas ir Maskva savo ryšius pristato kaip ilgalaikį atsaką į Vakarų spaudimą, sankcijas, energetikos sukrėtimus ir karinius konfliktus.
Faktinis susitikimo rezultatas – 20 pasirašytų bendradarbiavimo dokumentų, bendras pareiškimas ir viešai pademonstruota lyderių vienybė. Politinis jo svoris – signalas, kad Kinija ir Rusija toliau stiprina tarpusavio ryšius tuo metu, kai JAV, Europa ir jų sąjungininkai bando riboti Maskvos veiksmus Ukrainoje ir Pekino įtaką Azijoje.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai apibendrina svarbiausius susitarimus tarp Xi Jinpingo ir V. Putino, pateikdamas aktualią informaciją apie geopolitinę situaciją, kas yra svarbu lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie Xi Jinpingo ir V. Putino susitikimą, nurodo pagrindinius susitarimus ir jų galimą poveikį Vakarams, kas atitinka tikslumo ir nešališkumo principus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes aptaria svarbų geopolitinį įvykį, kuris gali turėti didelės įtakos tarptautinei politikai ir Lietuvos interesams. Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas kelia nerimą Vakarams, todėl šios temos nagrinėjimas yra reikšmingas Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą, kuris gali turėti reikšmingą poveikį tarptautinei politikai ir Vakarams. Jame analizuojami pagrindiniai susitarimai ir jų galimos pasekmės, kas yra naudinga skaitytojams.
Straipsnis skatina nerimą dėl geopolitinės pusiausvyros, nes akcentuoja Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą, o tai gali sukelti neigiamas emocijas ir baimę dėl Vakarų ateities.
